Pakalbinome ilgiau ar trumpiau mūsų šalyje gyvenančius kitataučius, kad šie pasidalytų įspūdžiais, kaip susipažino su lietuviškais velykiniais papročiais. Paprašėme papasakoti, kaip jų gimtinėse minimos pavasario šventės. Indų kilmės afrikietė dainininkė Berneen Candice Čereška pirmą kartą kiaušinius dažė Londone, turkas Dj Sezzy dar nėra išmėginęs marginimo meno, Argentinos lietuviui tango mokytojui Chuanui Eduardo Gimenezui pirmą margutį parodė močiutė, amerikietis poetas Kerry'is Shawnas Keysas kartu su atžalomis pluša prie margučių, airė verslininkė Anne Jennings ir savo restorano lankytojams dovanoja Velykų simbolius, rusė choro dirigentė Tatjana Rinkevičienė šiemet per Velykas ne tik dailins kiaušinius, bet ir švęs savo gimtadienį.
Šokoladiniai kiaušiniai skanesni.
Mano gimtinėje labiau paplitę šokoladiniai „margučiai“. Tačiau Velykas švęsdavome.
Televizijos laidų vedėja ir dainininkė Berneen Candice Čereška gimė ir augo Pietų Afrikos Respublikoje. Ketverius metus gyveno Didžiojoje Britanijoje, o pastaruosius pusantrų metų – Lietuvoje. Ji ne tik palengva susipažįsta su lietuviškomis tradicijomis, bet ir jas perima. Šv. Velykos šiemet jai tikrai smagios, nes išnuomojęs Anglijoje nusipirktą namą grįžo sutuoktinis Andrius. Šventes juodu sutiks Kaune pas vyro tėvus. „Bus smagu, nes susirinks visi artimieji. Dalyvaus ir krikšto dukra. Visi kartu smagiai dažysime kiaušinius. Mano mėgstamiausia spalva – melsvai žalsva. Pietų Afrikos Respublikoje, kur aš augau, nėra tradicijos dažyti kiaušinių. Mano gimtinėje, kaip ir kitose šalyse, labiau paplitę šokoladiniai „margučiai“. Tačiau Velykas švęsdavome. Sekmadienį iš ryto eidavome į bažnyčią, paskui visi susėsdavome prie bendro vaišių stalo. Pirmą kartą dažyti kiaušinius pamėginau Londone su drauge. Labai neblogai pavyko“, – šypsosi Berneen. Jai smagi tradicija gražinti margučius, labai įdomu, koks bus galutinis rezultatas. Tik štai valgyti skaniau šokoladinius nei natūralius.
Andrius egzotiškos žmonos dar neišmokė tradicinių žaidimų: daužyti ir ridenti margučių. Moteris tikisi, kad šiemet daugiau sužinos apie lietuviškus Velykų papročius. Tiesa, rūpintis vaišėmis neteks, nes Andriaus mama paruoš visus gardumynus.
Išmoko daužymo technikos
Gerai žinomas diskotekų vedėjas Sezeris Saylikas, labiau žinomas kaip Dj Sezzy, Lietuvoje gyvena dvylika metų. Iš Turkijos kartu su mama ir broliu išvyko dėl finansinių problemų. Mamai vadovas pasiūlė padirbėti Baltijos šalyje. Lietuvoje paauglius vaikus viskas stebino ir domino. Velykų margučiai – ne išimtis. Juolab kad musulmoniškose šalyse nėra jokios pavasario šventės, skirtos pasidžiaugti atbundančia gamta.
Dj Sezzy beveik prieš dvejus metus vedė lietuvaitę Agnę Kalesnikaitę. Merginos šeima yra katalikiška, tačiau vyras musulmonas mielai kartu švenčia religines šventes, jį žavi lietuviškos tradicijos. „Per Velykas pas žmonos tėvus susirenka visi artimieji. Iš tiesų smagu su visais susitikti, pasikalbėti. O kur dar velykinio stalo gardumynai! Stalas lūžte lūžta nuo įvairiausio maisto. Labai skaniai prisikemšame pilvus“, – pasakoja pramogų verslo atstovas.
Musulmonams religija neleidžia mėtytis maistu, nepagarbiai su juo elgtis.
Daugiau kaip per dešimtmetį atlikėjas taip ir neišmoko marginti kiaušinių. „Žinoma, smalsu, kaip tai daroma. Būtų įdomu kada nors pabandyti. Tik laiko dabar labai trūksta. Tačiau, kai su žmona turėsime atžalų, reikės kartu dažyti kiaušinius“, – šypsosi Dj Sezzy. Turkui patinka kiaušinių ridenimo tradicija, daužymo techniką taip pat neprastai išmano, todėl kartais turi progų pasigirti tikrai tvirtu margučiu.
Lietuvoje kai kurie paaugliai mėgsta tradiciškai žaisti su margučiais, tačiau kartais jie pasielgia ne itin gražiai – apsimėto velykiniais kiaušiniais. Dj Sezzy to niekada nedarė ir nedarys: „Musulmonams religija neleidžia mėtytis maistu, nepagarbiai su juo elgtis“.
Margučių dailininkai
Tango ir salsos mokytojas, Vilniaus tango klubo įkūrėjas, dainininkas Chuanas Eduardo Gimenezas turi ir lietuviško kraujo: mama - argentinietė, tėtis gimęs Pietų Amerikos lietuvių šeimoje. Eduardo augo daugiausia Urugvajuje ir Argentinoje. Anot pašnekovo, šios šalys nėra taip pamišusios dėl religinių švenčių kaip, pavyzdžiui, Kolumbija. Tačiau žmonėms ten svarbios šv. Velykos. Jis prisimena, kaip vaikystėje ir paauglystėje kartu su šeima tądien būtinai aplankydavo bažnyčią. „Tai labai graži pavasario šventė, kai žmonės šypsosi, būna geri, artimi. Svarbiausia, kad tada pabūni kartu su artimaisiais, parodai jiems dėmesio ir meilės. Paprastai Velykos susijusios su religija, tačiau pirmiausia jos man – dvasinga šeimos šventė, nors ir esu tikintis“, – prisipažįsta vyras.
Jis prisimena, kaip vaikystėje ir paauglystėje savaitę prieš Velykas pasninkaudavo: „Vaikus labai gąsdino posakis, kad jei per pasninką suvalgysi mėsos – mirsi“.
Šokėją džiugina pats pasirengimas šventėms: kiaušinių marginimas, namų puošimas, vaišių ruošimas. „Man, kaip mažam vaikui, patinka šventinis virpulys ir jaudulys. Pamenu, vaikystėje močiutė lietuvė porą kartų dažė kiaušinius, paskui liovėsi – pabodo vienai plušėti. Šiaip Pietų Amerikoje neįprasta virti ir dažyti kiaušinių. Ten žmonės per Velykas perka ir skanauja šokoladinius ar kitokius saldžius „margučius“. Tačiau man lietuviškos tradicijos daug mielesnės. Patinka pačiam marginti kiaušinius – dažome paprastai, tik kartais ant jų tapome kaip tikri margučių dailininkai. Labai smagu“, - tvirtina Eduardo.
Vaikus labai gąsdino posakis, kad jei per pasninką suvalgysi mėsos - mirsi.
Šiemet, kaip ir kasmet, su žmona ir dukryte švęsti Velykų važiuos į Telšius pas „babytę“. Pasiims ne tik išdailintų margučių, bet ir verbų. Ten susirinkę giminaičiai prie stalo ramiai nesėdi, jie pasineria į Velykų linksmybes. „Labai patinka įvairūs tradiciniai žaidimai – kaipmat gaunu adrenalino. Kiaušinius daužome, ridename, mėtome stengdamiesi kito margutį nudaužti. Su dukrele dar įvairiausių žaidimų prasimanome“, – pasakoja šokių mokytojas.
Margučius neša Velykų kiškis
Poetas, prozininkas, vertėjas Kerry'is Shawnas Keysas gimė ir augo JAV, Pensilvanijoje. Lietuvoje gyvena jau gerą dešimtmetį. Kalbos barjeras dar neįveiktas – amerikietis kur kas mieliau bendrauja angliškai nei lietuviškai, bet lietuvių papročiai jam patinka. „Lietuviškos ir amerikietiškos Velykų tradicijos gana panašios, čia, kaip ir ten, žmonės eina į bažnyčią, šventės simbolis – kiaušinis. Žinoma, užatlantėje populiaresni šokoladiniai kiaušiniai, tačiau kai kurios šeimos mielai išvakarėse dailina margučius“, – pasakoja Kerry. Jam smagu kartu su savo mažamečiais dvynukais Kyva Adele ir Mykolu Kuanu dažyti kiaušinius ir pažindinti juos su šventės tradicijomis. Atžalos žino ir amerikietišką paprotį, kai namie Velykų kiškis, kaip koks Kalėdų senelis, paslepia šokoladinius kiaušinius, o šeimos mažieji sekmadienio rytą vos pabudę pasiima velykinį krepšelį ir jų ieško.
Tobulėjantys „dažytojai“
Dainininkės Ericos Jennings sesuo Anne Lietuvoje įsikūrė prieš keletą metų. Čia su vyru atidarė restoraną, tad apie maisto gaminimą tikrai išmano. Todėl ir per šventes gali pamaloninti artimuosius. Velykos jai – graži pavasario šventė, kai žmonės daugiau laiko praleidžia su šeima, vieni su kitais bendrauja. Lietuvoje Anne pirmą kartą pamatė margučius ir kaip jie dekoruojami. „Airijoje žmonės nedažo kiaušinių. Šis paprotys mane tikrai nustebino. Labai įdomu. Su šeima mes taip pat dabar laikomės tradicijos marginti kiaušinius. Tiesa, dar nelabai gerai sekasi, bet mes stengiamės“, – pasiryžusi tobulinti margučių dažymo įgūdžius Anne. Moteris prisipažįsta nežinanti daugiau konkrečių velykinių tradicijų, o ir specialių žaidimų nežaidžianti, nors ir yra girdėjusi, kad Lietuvoje tokių esama. Gimtinėje Anne Velykos prasidėdavo nuo apsilankymo bažnyčioje, vėliau artimieji rinkdavosi prie bendro vaišių stalo. Ji tikina, kad ši šventė mieliausia vaikams, nes juos džiugina margaspalviai kiaušiniai. O kur dar taip išpopuliarėję šokoladiniai „margučiai“ – šiems moteris taip pat sunkiai atsispiria.
Tiesa, rytoj Anne Velykos neprabėgs ramiai sėdint prie šventinio stalo, nes, kaip ir visada, ji sukiosis savo restorane. Čia klientams šventės proga irgi bus dovanojama margučių.
Prieš Velykas – naktis virtuvėje
Buvusi Rusų dramos teatro direktorė, choro dirigentė Tatjana Rinkevičinė Lietuvoje gyvena jau beveik tris dešimtmečius. Tiek šv. Kalėdas, tiek šv. Velykas ji švenčia po du kartus: pagal lietuviškas ir rusiškas tradicijas. „Su mama ir kai kuriais draugais švenčiu rusiškas šv. Velykas, o su dukromis - lietuviškas. Šiemet Saulė su draugu ir šuniu atvažiuos iš Maskvos, prisidės ir Eglė“, – apie artėjančią pavasario šventę pasakoja Tatjana. Anksčiau pagal rusų tradicijas jos dažyti kiaušiniai būdavo ryškūs, bet vienspalviai. Dabar šventės išvakarėse pagal lietuviškas tradicijas T.Rinkevičienė kartais kruopščiai juos margina bičių vašku.
Jei katalikų ir stačiatikių Velykų laikas sutampa, tenka gerokai daugiau paplušėti: ypač, kai ši pavasario šventė ima ir išpuola per gimtadienį, balandžio 19 dieną. Šiemet jis sutaps su stačiatikių Velykomis. „Planuojama didelė šventė. Pakviečiau daug draugų į sodybą užmiestyje. Dukra specialiai iš Rusijos atveš didžiulę kazachišką keptuvę, skirtą plovui, kad visiems susirinkusiesiems užtektų vaišių“, – dalijasi planais moteris. Kaip ir kasmet, stačiatikių Velykoms ji kone visą naktį ruoš specialius tradicinius rusų patiekalus, kai kuriuos, kaip ir margučius, Tatjana būtinai nuneš pašventinti į cerkvę.
