Irena Marozienė: „Gražiems santykiams amžius neturi reikšmės“

Ką pamanėte vieno dienraščio pirmajame puslapyje išvydusi informaciją apie savo skyrybas?

Nustebau. Net labai nustebau. Nemažai pažįstamų ir bičiulių tik iš laikraščio sužinojo, kad mes su Vaidotu oficialiai išsiskyrėme: vieni sveikino, kiti reiškė užuojautą.

Taigi koks yra turtingos, bet vienišos moters gyvenimas?

Pradžia buvo labai netikėta. Mes nebuvome linkę apie savo santykius pasakoti visiems, todėl mus mažiau pažįstantys žmonės nustebo, nes manė, kad esame ideali šeima. Niekas nematė mūsų barnių ar nesutarimų. Sulaukėme įvairios reakcijos, bet neigiamos daugiausia buvo iš moterų pusės. Jos į mane pradėjo žiūrėti kaip į konkurentę... Pirmus metus vengdavau prieiti prie vyro, jeigu tuo momentu greta nebūdavo jo žmonos. Gerai apgalvodavau, kaip elgtis, ką kalbėti. Sulaukdavau užuominų ir įspėjimų, kad nedrįsčiau kalbėtis su vienu ar kitu vyru. Su kai kuriomis moterimis nebebendrauju, jos net nesisveikina.

Reikia pripažinti, kad vyrų dėmesio sulaukiate vis daugiau!

Dėmesio man visada užteko, tik anksčiau daugiau sau leisdavau, nes turėjau stiprų užnugarį. Kai pradėjau gyventi viena, kur kas dažniau pagalvoju, su kuo galiu šokti, kalbėtis ir koketuoti. Tegul jauni žmonės nemano, kad į penktą ar šeštą dešimtmetį įžengusios moterys turi sėdėti namuose, skalbti, virti ir auginti anūkus. Nieko panašaus! Mus tebemyli, tebegerbia, su mumis nori bendrauti, šokti. Gražiems santykiams ir įdomiems dalykams amžius neturi jokios reikšmės. Kaip gyvenau seniau, taip ir dabar gyvenu.

Interviu – šios savaitės žurnale „Žmonės“