Žvelgiant į jos nuotraukas žurnaluose gali spėti, jog artėjant prie penkiasdešimties gyvenimas tik prasidėjo. Dauguma pritars, kad Irena ir yra tas pavyzdys, kaip turi atrodyti penkiasdešimtmetė. „Matyt, turiu Dievo dovaną jausti stilių, – šypsosi moteris. – Plastinių operacijų kol kas nesidariau, bet jei norėsiu, pasidarysiu. Nevertinu pūstų lūpų, vienodos moterų nosys man yra baisu. Kai pas mane ateina pažįstama ir sako norinti pasidaryti plastinę operaciją, pirmiausiai klausiu, ar jos šeimoje – viskas tvarkoj? Bet jei yra problemų, juk operacijos nepadės. Plastika santykių į vietas nesustatys... “
Jos pačios santuoka nutrūko beveik prieš septynerius metus. Tačiau gyvenimas dėl to liūdnesnis netapo. Kol gali, sako, reikia juo mėgautis, būti, draugauti, keliauti, svajoti ir leistis, kad vyrai apsuptų dėmesiu. „Lietuvoje vyrai manęs prisibijo, o štai užsieniečiai, nieko apie mane nežinodami, priima tiesiog kaip moterį, draugę, smagią pašnekovę.“
Ir Lietuvoje gerbėjų Irenai netrūksta. Viešuose renginiuose šalia moters gali pamatyti tai vieną, tai – kitą. Pripažįsta, kad po skyrybų užtruko vos mėnesį, kol atsirado kitas vyras, su juo drauge išgyveno beveik šešerius metus. „Dabar galiu pasakyti: tai buvo klaida, jis nebuvo mano svajonių vyras. Nors turtingas, išsilavinęs žmogus, mano draugai stebėdavosi: „Ką tu su juo veiki?“ Dabar juokiasi, kad nutraukusi santykius pasidarė tiesiog labai protinga. Paklausta, ar taip pat protingai leidžia ir savo pinigus, Irena sako, kad pinigų niekams nemėto. Jie sunkiai uždirbti, taigi verslo klase po Europą skraidyti neketina, lygiai taip pat neketina ir už sukneles mokėti po penkiolika tūkstančių litų. Su nauja suknele, sako, pirmiausia eina į renginius, tada apsilanko keliuose privačiuose vakarėliuose, paskui eina į darbą, vėliau dėvi namuose, o galiausiai išveža į sodybą. Ir tikrai nesibodi jų užsivilkti dar ir dar kartą – juk tarp jų esama tokių, kurioms laikas nepavaldus.
Seniai moteris nereaguoja į pliauškiančius liežuviais, turi savo nuomonę ir neklausia niekieno patarimo, ką reikia daryti. „Norėsiu ir darysiu!, – atšauna. – Norėsiu šokti ant stalo, tai ir šoksiu. Visiškai nesiruošiu keistis. Net ir neturiu dėl ko. Jei kas nori mane mylėti, mylės ir tokią.“
Interviu – naujausiame žurnale „Žmonės“
