„Mūsų nuomonė visada sutapo, kad šuo turi būti ne mažas, ne rankinis. Jei šuo – tik didelis“, – sako Irena Starošaitė.
Pati pirmoji diena, kai Aras atkeliavo į Žvagulių namus, prasidėjo su nuotykiais – šunytis buvo toks laimingas, jog iš džiaugsmo paženklino tiek namus, tiek naujuosius šeimininkus.
Linksmybių būta ir tada, kai teko pirmą kartą maudytis. „Bandėm maudyti, teko man nusirengti, su maudymosi kostiumėliu eiti į dušą ir kartu, kad būtų ramesnis, prausti“, – prisimena Irena.
Viena Aro išdaiga galėjo baigtis labai liūdnai. Kartą jis nugvelbė ant stalo paliktą didžiulę plytą šokolado. Kai Irena paskambino veterinarams ir pasiteiravo, ką daryti, gydytojai stebėjosi ir klausė, ar šuo vis dar gyvas. Visa laimė, kad Aras sveria ganėtinai daug, nes mažesniam šuniui tokia dozė šokolado būtų mirtinai pavojinga.
Savo sprendimo įsigyti šunį Irena nesigaili ir norintiems augintinio pataria: „Visų pirma, reikia suprasti, ar tikrai jo reikia. Ar užteks laiko. O antra, reikia suprasti, kad reikės daug kantrybės ir jėgų auginant. Reikės ir keliones pasiplanuoti, bet jei apsisprendėt, tai niekada negailėkit savo šuniui meilės ir kantrybės.“ Visi Aro nuotykiai Žvagulių šeimoje – jau šį sekmadienį 9 val. ryto laidoje „Gyvūnų manija“ per TV6.
