„Irena yra traukusi mane iš tokio šūdo... Ji matė mane juodoje neviltyje ir matė, kaip smarkiai galiu kabintis į gyvenimą“, – prisipažįsta Žilvinas.
Bet tai, kad jis nestovi vietoje, kad yra vyriškas, kad net iš juodžiausios būsenos randa jėgų išlipti, labiausiai ir žavi Ireną. „Nežinosi, kas yra balta, jeigu nepamatysi, kad būna ir juoda, – įsitikinusi dainininkė. – Per šituos penkiolika metų ne kartą savęs klausiau: „Gal skirtis?.. O gal ne?..“ Bet visą laiką nugalėdavo tas „ne“. Gal tai – meilė, gal įpratimas... Tiesiog neįsivaizduoju, kad šalia galėtų būti koks kitas vyras.“
O tos kartkartėmis pasklindančios kalbos apie jųdviejų skyrybas esąs visiškas briedas, absoliuti nesąmonė. „Gal tos senos kalbos, kad Žilva – baisus svetimoteriautojas. Bet patikėkite, nebesu aš toks, nebeįdomu man į šonus lakstyti. Aš myliu savo šeimą, myliu savo žmoną“, – interviu žurnalui „Žmonės“ atviravo dainininkas.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
