Į Kapčiamiesčio bažnytėlę suspaudus šaltukui sugužėjo visa Irūnos Puzaraitės-Čepononienės ir jos vyro Roko Čepononio šeima – čia prabėgo jauki krikšto šventė. Gal daugeliui pasirodytų keista, tačiau tėvai pasirinko dukrą pakrikštyti kuo anksčiau, nepaisant to, kad šiluma tąkart tikrai nelepino.
„Ceremonija prabėgo šaltai, nes pasirinkome tokį metų laiką, savo pirmagimį taip pat anksti krikštijome. Tikrai yra tokių žmonių, kurie augina vaikus tam, kad krikštynų nuotraukos būtų gražesnės. Mes tikrai ne tos nuomonės. Aš pati esu krikštyta, kai dar buvau labai maža, vos kelių mėnesių. Aišku, išpuolė toks metų laikas, sušalome bažnyčioje, negalėjome ir per daug išsipuošti“, – 15min pasakojo Irūna.
Krikštynų akimirkos – galerijoje:
Tiesa, kaip teigė ji, vėliau teko atrasti tinkamus ir puošnius drabužius krikštynų šventei. „Labai džiaugiuosi, kad su Glorija radome, ką gražaus apsirengti, kaip gražiai pasidabinti – megztomis rankų darbo suknelėmis“, – džiugesio neslėpė moteris.
Tačiau šaltis turbūt buvo mažiausiai svarbus, kai aplinką sušildė patys artimiausi žmonės. Net ir krikšto tėvais buvo pasirinkta Irūnos sesuo Ineta bei jos vyras Ąžuolas Žvagulis – Irūna neslėpė dėl jų visiškai neabejojusi.
Visgi, anot jos, teko pasvarstyti dėl krikšto vardo. „Susirašiau sau gražių vardų sąrašą“, – pasakojimą pradėjo ji ir užsiminė, jog mergaitei išrinko Elžbietos vardą.
„Man ir Glorija, ir Elžbieta skamba didingai, šventai, dar ir tarpusavyje labai derėjo“, – pridūrė Irūna.
Vėliau visų dalyvavusiųjų bažnytinėje ceremonijoje laukė vakarienė. „Visi važiavome į mano pažįstamo šeimos sodybą, kurios jie nenuomoja, bet draugiškai mums ten leido pasidaryti vakarienę. Artimiausi likome su nakvyne, su vaikučiais. Vyrai turėjo pirties malonumus naktį – tai išėjo toks šiltas, jaukus, šeimyniškas pasisėdėjimas“, – prisiminė buvusi „studentė“.
Irūna pridūrė, jog tiek ji, tiek Rokas yra iš didelių šeimų, todėl net, rodos, maža šventė dažniausia gali virsti didoka. „Vos pajudini vieną šeimos narį, norisi kviesti ir kitą, tai mūsų jaukios šeimos šventės virsta pakankamai didelėmis. Žmonių būna nuo 30, nors kviečiame tik pačius artimiausius“, – juokėsi ji.
Apskritai Irūnai ir Rokui krikštas yra svarbi šventė. Tiesa, gal ne tiek iš tos religinės pusės, kiek iš pagarbos papročiui.
„Kadangi tiek aš, tiek mano vyras krikštytas ir esam taip auklėti, tai krikštas mums labai svarbu, nebuvo net klausimo, ar krikštyti, ar ne. Mes tai puoselėjame kaip tradicijas“, – sakė Irūna.
