„Prieš 5 metus man buvo diagnozuotas diabetas. Ši liga mane labai sukrėtė. Iki tol buvau visiškai sveika: sportiška, energinga, propaguojanti sveiką gyvenimo būdą. Ir vieną dieną sužinojau, jog susirgau pirmo tipo cukriniu diabetu. Nuo tada 5 kartus per dieną badau savo pilvą insulino injektoriumi“, – 15min sakė ji.
Pasak Agnės, insulino injektoriai, kitaip dar vadinami penais, yra ryškiaspalviai, gražūs, visai neprimenantys švirkštų, o savo išvaizda labiau panašūs į flomasterius. Juos menininkė pradėjo rinkti nuo pat ligos pradžios, kaip pati sako – jau tuomet buvo įsitikinusi, kad ateityje iš jų sukurs ką nors gražaus.
Būtent taip gimė idėja kurti skulptūrą „Diabetas“ – iš surinktų senų, jau panaudotų insulino injektorių, kuriuos per porą metų sukaupė pati, o ir kitų, sergančių šia liga, panaudojo.
Šiandien skulptūra dar nebaigta – kol kas ji turi veidą ir gruodžio 4-ąją bus pristatyta pasauliniame endokrinologų kongrese Abu Dabyje. O vėliau skulptūra ketina išaugti iki 3 metrų aukščio.
Agnės teigimu, sergant diabetu – būtina cukraus kontrolė kraujyje, insulino injekcijos, reguliarūs kraujo tyrimai poliklinikoje, vizitai pas įvairius gydytojus ligos stebėjimui ir nuolatinė mitybos korekcija. Su tuo kasdien susiduria ir ji pati.
„Esu priversta daug domėtis ir skaityti apie šią ligą. Pastebėjau, apie vis didėjantį šios ligos mastą, vien per pastarąjį dešimtmetį sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Pati patyriau, ką reiškia ligos diagnozė ir kaip nuo tos dienos viskas smarkiai pasikeitė mano gyvenime, tai norėjau parodyti ir savo kūriniu“, – kalbėjo ji.
Iki 3 metrų aukščio iškilsiantis „Diabetas“ vaizduos kasdienę diabetikų procedūrą – ant kėdės sėdinčią ir sau į pilvą insuliną besileidžiančią moterį.
Insulino injektorius šiam kūriniui Agnė pasirinko neatsitiktinai – priklausomai nuo diabeto tipo, jis gydomas arba tabletėmis, arba leidžiantis insuliną. Pati Agnė serga pirmo tipo diabetu, todėl jai tenka naudoti injektorius.
„Tai labai nemaloni procedūra, prie kuriuos nepriprantu ir nepriprasiu. Dažnai išgirstu aplinkinių pamąstymų, kad, ko gero, jau nebeskauda. Klysta tie, kurie taip galvoja. Susitaikyti manau, įmanoma, bet kiekvieną dieną durtis sau į pilvą, kad ir plonytėmis adatomis yra skausminga ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Po dūrių man dažnai atsiranda mėlynių“, – atvirai mintimis dalijosi ji.
Nepaisant to, Agnė save vadina nepataisoma optimiste, kuri tiki, kad liga kada nors praeis, o ji – išgys.
Skulptūrą „Diabetas“ ji kuria jau dvejus metus, tačiau ji kol kas dar nebaigta. Pasak Agnės, kūrybinį procesą šiek tiek pristabdė penų trūkumas, taip pat – motinystė, ji augina mažylį.
„Insulino injektorius renku jau 2 metus ir pagaliau jų turiu užtektinai. Tiesą pasakius, maniau greičiau surinkti, bet tik dabar įsibėgėjo visas procesas. Injektorius man atiduoda žmonės, kurie serga šia liga. Tai nėra vienkartiniai švirkštai, jie turi net 300 dozių. Kiekvienas diabetikas jį sunaudoja labai individualiai. Todėl labai vertinu jų skirtą laiką šiam projektui“, – sakė ji.
Visus injektorius jai padėjo surinkti gydytojai-endokrinologai, kurie išgirdę apie šį projektą prisijungė padėti. Gydytojai esą entuziastingai pasakojo pacientams apie šią idėją, kurie vėliau rinko ir atidavė man švirkštus.
„Projekto metu susipažinau su labai daug endokrinologų. O du jų – Vladimirą Petrenko ir Žydrūnę Visockienę – pavadinčiau šio mano projekto ambasadoriais. Jie keliaudami po pasaulines konferencijas pasakoja apie šį mano sumanymą kolegoms. Taip pat daugiausia prisidėjo renkant injektorius“, – sakė Agnė.
Ž.Visockienė, beje, buvo pirmoji, kuri Agnę informavo apie IDF kongresą Abu Dabyje, kur jau netrukus bus pristatyta jos skulptūra. „Buvau nuvykusi į Vilniaus Santaros klinikas papasakoti apie skulptūros idėją ir Žydrūnė nedvejodama patvirtino, kad privalau ją ten eksponuoti – toks buvo mūsų pirmasis susitikimas.
Praėjo metai, o aš vis dar neturėjau pakankamo kiekio švirkštų, tai su gydytojais bendravau gana glaudžiai. Taip susipažinau su Vladimiru Petrenko, kuris dabar yra ištikimiausias šios idėjos karžygys. Jis papasakojo IDF organizatoriams apie mano projektą. Jie juo susidomėjo ir pasiūlė eksponuoti“, – pasakojo pašnekovė.
Lietuvei čia išskirta labiausiai matoma vieta pagrindiniame fojė. Turint omenyje, kad čia dalyvauja 15 000 gydytojų iš viso pasaulio – tai Agnę maloniai džiugina.
„Labai norėjome, nugabenti visą skulptūrą, tačiau susidūriau su rėmėjų stoka, tad teko apsiriboti tik gabenama skulptūros dalimi – galva“, – sakė ji.
Ji pati taip pat ketina dalyvauti konferencijoje, į kurią gruodžio 1-ąją skrenda su visa šeima. Tačiau Agnė sako vis dar ieškanti rėmėjų, kurie galėtų nugabenti jos „Diabetą“ iki Abu Dabio ir atgal.
„Apie Pasaulinę diabeto dieną išgirdau prieš porą metų, todėl jau antrus metus iš eilės tikiuosi ją paminėti. Mano skulptūros idėja tokia, kad kiekvienas šia liga sergantis žmogus per skirtingą laiko tarpą (nes kiekvieno žmogaus dozės yra individualios, todėl vieną švirkštą kiekvienas diabetikas sunaudoja skirtingai) „suvartos“ visą mano skulptūrą. Pagalvojus, kokį kiekį gyvybiškai svarbių vaistų suvartoja vienas cukralige sergantis žmogus – tikrai sukrečia. Tai ir matysime mano skulptūroje“, – 15min sakė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Parodos „Šimtas moterų portretų“ dalyvės: „Mes neturime būti sveriamos ir matuojamos“
