„Haiku rašome ne sau, o kitiems žmonėms norėdami parodyti, kaip patys matome šį pasaulį. Šios nedidelės kūrinio apimties tikrai pakanka siekiant pasakyti esmę”, – apie naują aistrą kalbėdamas su dienraščiu L.T. sakė žurnalistas.
Sudomino tema
Haiku vadinama trumpiausia poezijos forma, kurios šaknys glūdi Japonijoje. Vieną kūrinį paprastai sudaro 17 skiemenų turintis trieilis.
„Rašyti haiku Vilniui pradėjau ne nuo šios akcijos pradžios, bet praėjus metams. Prieš tai apie tokį konkursą nežinojau, tačiau po metų perskaitęs pranešimą iš karto susidomėjau šia idėja. Jaučiau, kad manyje sėdi kažkoks kipšas, ir nusprendžiau pasinerti į kūrybą”, – aiškino M.Jančius. Dabar jis nė nebepamena, kiek trieilių sukūrė.
Žymus žurnalistas neslepia, jog viena didžiausių priežasčių, dėl ko ėmėsi kurti haiku, buvo šios idėjos tema. „Jeigu ji būtų ne apie Vilnių, vargu ar būčiau susidomėjęs. Šiame mieste gimiau ir užaugau. Kai vienoje vietoje praleidi tiek daug laiko, viskas tampa labai artima, kelia daugybę asociacijų. Kai daugybę metų vaikštai tomis pačiomis gatvėmis, matai, kaip jos keičiasi, pastebi akimirkos nuotaikas. Kurdamas haiku norėjau žmonėms parodyti, kaip aš matau Vilnių”, – sakė žurnalistas.
Įvertino kūrybą
Marius pasakojo sukūręs nemažai kūrinių, kurie buvo pateikti akcijai „Haiku Vilniui”. Pačiam autoriui labiausiai patikę darbai nebuvo įvertinti. „Savaitės nugalėtoju tapęs mano kurtas haiku kolegų ir kitų aplinkinių sutiktas su šypsena. Esu patenkintas savimi, kad pats to nežinodamas atradau, kas nuoširdžiai patinka daugumai”, – prisiminė Marius.
Jo kūryboje vyrauja linksmos nuotaikos. „Jeigu norime pasidžiaugti savo miestu, ir parodykime šį džiaugsmą”, – ragino jis.
Akcijoje „Haiku Vilniui” renkami geriausi savaitės ir mėnesio trieiliai. M.Jančius savo kūriniais sugebėjo gauti abu šiuos įvertinimus.
Užrašyti neskuba
Rašydamas trieilius Vilniui, M.Jančius nesiskundė kūrybinėmis kančiomis. Žurnalistas teigė, kad šis miestas jam kelia daug emocijų, tad sudėti eiles apie jį nesudėtinga.
„Paprastai kai šauna į galvą mintis, neskubu jos užrašyti. Man reikia laiko, kad viskas susidėliotų. Šį kūrybos procesą galėčiau palyginti su fotografija. Visų pirma idėją tarytum nufotografuoju į atmintį. Tuomet atėjus dienos pabaigai palaukiu, kol ši fotografija išryškėja, ir pradedu dėlioti žodžius, tobulinu, galiausiai užpilu fiksažu ir nuotrauka pavyksta”, – atviravo M.Jančius ir prasitarė, kad geriausiai kurti jam sekasi atėjus vakarui. Be to, žurnalistui svarbi tyla ir galimybė kurti vienam, kai aplinkui nėra žmonių.
Haiku M.Jančių sudomino, tačiau ateities sieti su kūryba vyras vis dėlto neketina.
