Buvęs generalinis komisaras V.Grigaravičius ryškiai prisimena laiką, kai nusprendė pasukti į politiką. Vienas teigiamiausiai vertinamų pareigūnų buvo nemaloniai nustebintas, kiek daug šioje sferoje purvo ir intrigų.
„Yra gana daug susitarimų, žodžio nesilaikymų. Jei sutariame, kad priimsime tam tikrą sprendimą, nebus nieko naujo, jog po nakties jis pasikeis kardinaliai. Man tai buvo labai nepriimtina, kartais net koktu žiūrėti, – neslepia V.Grigaravičius. – Tačiau visur reikia dirbti – mero kėdėje padaryta nemažai darbų, mačiau rezultatą.“
Pareigūno kelią pasirinko ir V.Grigaravičiaus sūnus, o toks sprendimas nustebino buvusį generalinį komisarą. Nors tokios karjeros vaikui nepiršo, pasirinkimu džiaugiasi.
„Laikausi nuostatos, kad kiekvienas žmogus turi pasirinkti savo kelią. Jis tai padarė. Matyt, kaip aš savo laiku mačiau tėtį, kuris buvo pareigūnas, taip ir mano darbas paliko jam pėdsaką“, – svarsto V.Grigaravičius.
Vis dėlto šiandien alytiškio gyvenimas ramesnis – jį pristabdė praėjusių metų rugsėjį patirtas infarktas. Tačiau V.Grigaravičius stengiasi nesėdėti vienoje vietoje ir, kiek gali, dalyvauja visuomeniniame gyvenime.
„Kol kas esu supančiotas, gydausi, laukiu širdelės implantacijos, – atvirai sako V.Grigaravičius. – Nežiūrint to, išeinu į miestą, pabendrauju su alytiškiais, susitinku su buvusios komandos savivaldybėje nariais bei atstovais, pasikalbu su policijos pareigūnais. Nesu užsidaręs savyje.“
Aktyviai ir sveikai gyvenusį V.Grigaravičių netikėtai sustabdė ligos, o atsakymo, kodėl taip nutiko, alytiškis ieško iki šiol.
„Gyvenau ganėtinai sveikai, daug sportuodavau, kiekvieną rytą pradėdavau mankšta. Lygioje vietoje atsitiko nelaimė – prieš tai nebuvo jokių ženklų, nerimo, skausmų. Tiesiog pasidarė silpna ir atsijungiau“, – pasakoja V.Grigaravičius.
Lemtingą dieną V.Grigaravičius prisimena kaip visai įprastą – tą kartą jis išvyko į prekybos centrą, tačiau atsibudo jau supant medikams.
„Pabudau po 45 dienų – tiek truko koma. Gydymas buvo labai ilgas, sudėtingas. Po jo mokiausi vaikščioti, sėdėti“, – sako V.Grigaravičius.
V.Grigaravičiui sugrįžus namo, neilgai trukus jam dar kartą teko vykti į klinikas, kadangi buvusį merą užklupo atsiradusi infekcija, su kuria teko ilgokai kovoti.
„Tuo metu sukosi mintys, kodėl taip įvyko, kokia to priežastis. Atsakymo kol kas neturiu, lieka prisitaikyti ir gyventi taip“, – neslepia V.Grigaravičius.
Susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis, dažnas žmogus kur kas labiau ima vertinti jį supančią aplinką. Taip nutiko ir V.Grigaravičiui, kuris iki tol itin brangino savo šeimą, tačiau šiandien ją vertina dar labiau.
„Po tokių įvykių pradedi kitaip žiūrėti į artimuosius, – pripažįsta V.Grigaravičius. – Man visada šeima buvo užnugaris, tarsi užuovėja, kur rasi, į ką atsispirti.“
Man visada šeima buvo užnugaris, tarsi užuovėja, kur rasi, į ką atsispirti.
V.Grigaravičius laidoje atvirai sako, kad savo laimę jis atradęs jau seniai ir tai jam yra būtent šeima bei draugai.
Ne vienerius metus Alytuje gyvenantis V.Grigaravičius šiame mieste ir toliau planuoja savo ateitį. Anot jo, miestą itin pamilusi jo žmona, kuri, tiesa, į persikraustymą iš pradžių žiūrėjo skeptiškai.
„Esu 10 metų gyvenęs Vilniuje, tačiau mano šeima buvo Alytuje. Tai gražus miestelis, jame ramu, smagu, – tikina V.Grigaravičius. – Mano žmona kaunietė, vis sakydavo man, ką ji veiks tame kaime. Bet kai atvažiavo, labai patiko.“
Šiuo metu didžiausia V.Grigaravičiaus svajonė yra sveikatos pagerėjimas – buvęs generalinis komisaras nori vėl normaliai gyventi, padėti savo vaikams, anūkams ir būti naudingas visuomenei.
„Labiausiai pasiilgstu pirties. Esu jos mėgėjas, bent kartą per savaitę eidavau, o dabar to negaliu daryti“, – liūdnai šypteli V.Grigaravičius.
Visą pokalbį su V.Grigaravičiumi žiūrėkite įraše:
