Ši žiema Vytautui Šustauskui iš tiesų buvo ypatingai sunki. Keturis šimtus litų, daugiau nei pusę savo pensijos, jis vis dar moka už kadaise sudaužytą prabangų automobilį. O iš likusių pinigų turi sumokėti už butą, pirkti vaistus ir maistą. Kaip išgyventi, kai išlaidos viršija pajamas, kaip sudurti galus? Tokios beviltiškos situacijos Vytauto Šustausko gyvenime dar nebuvo. Jis visuomet rasdavo išeitį. Juk baigęs Seimo nario kadenciją, net taksistu dirbo.
Toks, kaip ir visi.... Aklavietėje atsidūręs buvęs Seimo narys ilgai delsė ieškoti labdaros. Tačiau vieną dieną suprato: valgant tai, kas papuola ar netgi badaujant – kelias į kapus garantuotas. Taigi, nugalėjęs savo išdidumą, buvusio Seimo nario principus, išdrįso paskambinti į vieną varguolius maitinančią Kauno valgyklą.
„Eisiu ir valgysiu. Man negėda. Tegul būna gėda valdžiai, kad Lietuva pilna ubagų“, – sako Vytautas Šustauskas. Su nostalgija ir jauduliu jis dar mena savo kovos, politikavimo bei grandiozinių akcijų metus. O atsidūręs gyvenimo duobėje, suprato: dabar į Ubagų žygį jis galėtų atvesti ne kelis tūkstančius, o daugiau nei pusę šalies....
Vytauto Šustausko istorija – LNK laidoje „Neišgalvoti gyvenimai“ antradienį 20.30 val. su Rolandu Vilkončiumi per LNK.
