Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Iš vieno glėbio šokti į kitą – ne išeitis

Sveika, Ramune. Gyvenu su gerokai vyresniu žmogumi. Iš pradžių man jis buvo kaip išgelbėtojas, kaip Dievas, nes labai buvo sunku su tėvais. Po kurio laiko mane pradėjo erzinti jo pamokymai, nuolatiniai priekaištai, galų gale ta pati globa, lyg būčiau kokia nepilnametė. Universitete atsirado vaikinas, kuris rodo man didžiulį dėmesį, dažnai einame pietauti, į kiną, ruošiamės seminarams ir egzaminams. Savo žmogui sakau, kad einu pas draugę mokytis. Savajam jaučiu šiltus jausmus, esu labai prie jo prisirišusi, su juo esu saugi, žinau, kad bėdos atveju visada galiu į jį atsiremti. Savo bendramokslį atrodo esu įsimylėjusi, su juo jaučiuosi laisva, gyva, jis mane supranta, moka prajuokinti. Po Valentino dienos supratau, kad toliau taip darosi sunku gyventi, graužia nerimas, o ir naujasis draugas kelia klausimą, kaip bus su mumis. Gal galite patarti, ką man daryti, kaip spręsti susidariusią keblią situaciją? Lena, 21 m.
Ramunė Pajuodytė.
Ramunė Pajuodytė-Milašienė / G.Kropio nuotr.

Sveika, Lena. Įsivaizduoju, kiek nervų, nerimo ir įtampos sukelia tokie dvigubi santykiai. Tai gyvenimas su neramia sąžine, kurią kad ir kiek bandytum nuraminti ir pateisinti savo elgesį, vis tiek jauti, kad esi veidmainė. Tam tikra prasme tu apvaginėji ne tik abu savo draugus, nes nė su vienu nesi įsitraukusi iki galo, bet ir save. Juk apgaudinėji ir skriaudi pirmiausia save. Ką tau, Lena, yra sunku pripažinti? Kad senasis ryšys išsisėmė ir tavęs nebepatenkina?

Kad naujasis – perdėm neapibrėžtas, neaiškios jo perspektyvos, neaišku, ar būsi saugi, ar būsi globojama, mylima? Tavo gyvenimas dabar – tai nuolatinis blaškymasis, derinimas, kuris yra tikrai be galo varginantis. Nerimas greičiausiai kyla iš jausmų painiavos, abejonių ir neapsisprendimo. Jį, žinoma, dar labiau stiprina išsisukinėjimai ir melas, kurio esi priversta imtis, norėdama „sėdėti ant dviejų kėdžių“.

Ko tu bijai? Kas tave verčia laikytis įsikibus abiejų santykių? Galbūt tau baisu likti „ant ledo“, vienai, kaip iš tos pasakos, likti prie suskilusios geldos? Galbūt baisu prarasti globą, kad ir kiek ji būtų įgrisusi? Baisu, kad dings saugumas? Visgi saugumas turėtų tapti vidine savybe, o ne išorine, priklausančia nuo partnerio. Antraip tai tik pseudosaugumas, saugumas, kurį tau simbolizuoja tas ar kitas žmogus. Pasirūpinti savimi kažkada teks išmokti pačiai.

Kelias veda į aklavietę

Pagalvok, gal pirmąjį santykį kūrei nesąmoningai ieškodama tėvų? Senasis draugas atstojo rūpestį, užtikrino patogų gyvenimą, padėjo jaustis tvirtesnei. Galbūt tu tiesiog nori kitokio bendravimo su draugu, tik apie tai su juo nekalbi, o tiesiog šoki į kitą santykį, nes taip yra daug lengviau? Ar tikrai nebematai šansų jums pereiti į kitą etapą, kuriame būtum lygiavertė partnerė, žinanti, kas jai yra geriau ir galinti pakovoti už save? Gal galima ryžtis parodyti jam, kad tu esi atskira asmenybė, pasipriešinti jo globai?

Gali būti, kad jūs dėl to stipriai susipyksite, bet toks gyvenimas, koks jis yra dabar, tikrai veda į aklavietę. Ko gero geriausia dabar išeitis kažkurį laiką pabūti su savimi, atsitraukti nuo abiejų santykių ir susivokti savo tikruosiuose jausmuose. Gal tu turi galimybę išvažiuoti kur nors, pabūti viena? Gali būti, kad tu net suprasi, kad šiuo metu nei vienam iš tų žmonių nenori įsipareigoti. Tam reikia laiko ir erdvės. Tik vieno tau nepatariu: iš vieno glėbio iškart šokti į kitą. Manau, tau svarbu išmokti priklausyti pirmiausia sau ir tapti labiau savarankiška.
Stiprybės tau ir sėkmės! 

Turite klausimų apie santykius? Rašykite santykiai@15min.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai