„Jaučiausi kaip žmogus daržovė“
Praėjo beveik metai nuo tada, kai Kamilos gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Tuomet jos kasdienybę sudrebino ne tik paskelbtas karantinas, bet ir netikėtos skyrybos su mylimu žmogumi. Dešimtmetį puoselėtai draugystei nebuvo lemta tęstis, o pandemija išsiskyrimo etapą dar labiau paaštrino.
„Viskas prasidėjo liūdnai, buvo sunkios skyrybos. Iš tikrųjų pirmą kartą gyvenime pasijaučiau kaip žmogus daržovė. Dabar puikiai suprantu, kaip jaučiasi tie, kurie tai išgyveno. O karantinas buvo kaip vyšnaitė ant torto“, – tų dienų jausmus iš naujo prisimena Kamila.
Mat dėl saugumo reikalavimų nežinomam laikui teko uždaryti ir verslus – „Jungle Street“ tatuiruočių saloną, piceriją. Tada ji pasijautė dar labiau atskirta, o tokiomis akimirkomis juk norisi su kuo nors pasikalbėti, galbūt nukreipti mintis. Tačiau nieko nebuvo. Užsivėrė ne tik jos salonas, bet ir barai, kitos žmonių susibūrimo vietos.
„Norėjosi eiti pas žmones, su jais bendrauti, susipažinti, pakeisti aplinką. Bet atkeliavo korona, viskas užsidarė. Todėl pirmą kartą gyvenime pagalbos kreipiausi pas psichologę“, – prisipažįsta pašnekovė.
Kamila sako, kad apsilankymai pas psichologę buvo naudingi, specialistė nuoširdžiai stengėsi padėti.
„Ji man irgi sakė, kad reikia bendrauti su žmonėmis. Kadangi tuo metu nebuvo, kur su jais bendrauti, sugalvojau kitą būdą“, – prisiminusi šyptelėjo mergina.
O sumanymas labai tiko karantinui. Kamila paėmė ir susikūrė paskyrą „Tinder“ pažinčių programėlėje. Bet čia ji neieškojo antros pusės, labiau tikėjosi surasti ją suprantančių bendraminčių. Merginos draugų ratas nėra platus, tad pagalvojo, jog metas pasitelkti internetą.
„Susipažinau su žmonėmis, kurie man padėjo išgyventi tą laikotarpį. Jie buvo tie, kurie padėjo iš to išlipti, geriau jaustis.
Socialiniuose tinkluose turiu daug sekėjų, bet tikėjausi, kad programėlėje pasitaikys žmonių, kurie manęs nepažinos. Ir norės tiesiog susipažinti, o ne bendrauti dėl kokių nors specifinių priežasčių. Norėjau pradėti naują etapą, naujas draugystes“, – paaiškina mergina.
Kamilai visada rūpėjo šalia savęs turėti žmones, kurie būtų ištikimi, lojalūs. Matant melą, kur pamirštamas atvirumas, jai tiesiog pasidaro nebeįdomu.
„Man tas nepatinka, atrodo neteisinga. Tampa tarsi domino efektu. Todėl manau, kad geriau karti tiesa nei saldus melas. Tiesa išgelbės pasaulį“, – šypteli Kamila.
Ji patikslina, kad nauji pažįstami nebuvo vieninteliai žmonės, kurie palaikė kompaniją sunkiu metu. Su ja nuolat bendravo ir artimieji – mama, sesė. Tuo metu dėl šalį apėmusios pandemijos susitikti su jomis mergina negalėjo, tad savo išgyvenimais pasidalydavo žinutėmis. O ir namuose lakstantys pūkų kamuoliukai nuolat kėlė šypseną.
„Aišku, mane palaikė ir moraliniai draugai – dvi katės. Darbe irgi katiną turiu, tai ir jį aplankydavome, kad jam nebūtų liūdna karantino metu. Vadinčiau juos kompanionais. Jie šalia gulasi, glaudžiasi, palinksmina, pažaidžia, palaksto. Galiu su jai pabendrauti ir dėl jų pasijusti geriau“, – apie mylimus augintinius kalba Kamila.
Ieškodama bendraminčių atrado meilę
Katės, Kamila ir „Netflix“ – taip atrodė tatuiruočių meistrės kasdienybė. Nors naujų hobių ir veiklų ji neatrado, tačiau tapo tikra filmų, serialų eksperte – žiūrėjo psichologinius, siaubo, itin pamėgo „Dark“ ir „Black Mirror“.
O išjungusi ekraną, kai dar buvo galima keliauti, aplankė ne vieną žavų Lietuvos kampelį.
„Vaikščiojau pažintiniais takais, aplankiau miestus, kuriuose nesu buvusi. Labai myliu Lietuvą ir jos gamtą. Karantino metu artimiau su ja susipažinau ir pamačiau daug vietų, kurių net nebuvau regėjusi ar apie jas girdėjusi. Tai turbūt toks vienintelis prasmingesnis, įspaudą palikęs karantino atradimas“, – keliones prisimena mergina.
Dabar Kamila sako besijaučianti geriau, ji pagaliau suprato ir tai, ko nori iš gyvenimo. Atsiradę nauji žmonės šį norą dar labiau pagyvino, o skyrybų laikotarpis, kuris Kamilos gyvenime paliko žaizdų – jau po truputį gyja.
Pašnekovė į patirtą situaciją nebežvelgia neigiamai ir bando blogomis mintimis neapsikrauti. O į gyvenimą pasibeldė ne tik draugai – netikėtai aplankė ir meilė.
„Antrą pusę susiradau per instagramą, kur mažiausiai to tikėjausi. Tas žmogus manęs nežinojo, o gal ir nepastebėjo, kiek pas mane sekėjų. Bendravimas prasidėjo nuo paprasto atsako į story. Tada ėmėme susirašyti ir viskas gana greitai išsivystė“, – atskleidžia mergina.
Nors Kamila sako negalinti teigti, kad vienišumas per šį laiką tapo didžiausia problema, tačiau, turėdama pažinčių programėlę, pastebėjo, kad žmonės visgi ieško, su kuo bendrauti. Ir jie ten žvalgosi nebūtinai antros pusės.
„Dauguma galvoja, kad „Tinder“ būtent tam ir sukurtas, tačiau tai nėra tiesa.
Jei ne ten, bendraminčių galima surasti ir įvairiuose forumuose. Aišku, dabar karantinas, niekur nenueisi, bet tą patį galima buvo padaryti bibliotekoje, kavinėje ir net parduotuvėje. Taip pat yra žmonių, su kuriais pasiilgome kalbėtis, bet to jiems nepasakome. Gal jie mūsų nemato, bet norėtume, kad matytų“, – mano Kamila.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vizažo gebėjimais stebinančio Armino istorija: nuo sunkaus „išėjimo iš spintos“ iki meilės sau ir grožiui.
TAIP PAT SKAITYKITE: 12 tatuiruočių turinti 25-erių valytoja Jovita internete griauna stereotipus: „Nėra gėdingo darbo“.
Užsidarius verslui pinigų prasimanė „OnlyFans“ platformoje
Praėjus kuriam laikui po patirtų skaudulių, panašu, viskas Kamilos gyvenime grįžta į vėžes. Po truputį atsidarė tatuiruočių salonas, picerija, o su svetur gyvenančiu buvusiu draugu dėl bendro verslo ji palaikanti šiltus santykius – bendravimas sklandus, pavyksta išvengti barnių.
„Tiesa, prieš tai tose patalpose, kur dabar yra picerija, norėjome atidaryti kavinę, bet pasikeitė planai. Nors buvome pasiėmę patalpas, pasirašę sutartis, galiausiai nusprendėme viską nutraukti.
Tačiau artimi draugai kaip tik pasakė, kad norėtų užsiimti šia veikla, todėl patalpose pasiūlėme dirbti jiems. Dabar picerijoje aš esu direktorė, bet judame link to, kad jiems galėtumėme perleisti kontrolę“, – atskleidžia ji.
Prisiminusi tai, kas vyko prieš pusę metų, šiandien Kamila neslepia džiaugsmo iš naujo atsidarius verslams. Juk nors picerija su sunkumais per pirmąjį karantiną nesusidūrė, tatuiruočių salonas patyrė kiek daugiau nuostolių.
„Mūsų darbas labai socialus, per bendravimą, kūrybą. O tada visi sėdėjome namie, nieko negalėjome daryti. Gerai, kad valstybė pasiūlė subsidijas, tai tikrai padėjo išlipti iš skolų. O dabar vėl leidžia dirbti, todėl klientai, meistrai, darbuotojai išsijuosę“, – grįžimu į darbą džiaugiasi Kamila.
Vis dėlto ji prisimena, kad paskutinėmis dienomis iki uždarymo kišenėje turėjo vos 10 ar 20 eurų. Sustojus veiklai, o įmonei kovojant su įsiskolinimais, Kamila ėmėsi kitų priemonių – susikūrė paskyrą „OnlyFans“ platformoje, kurioje tam tikrą sumą pinigų sumokėję sekėjai gauna prieigą prie atviresnio pobūdžio turinio. Mergina ir anksčiau laisvai demonstruodavo kūną, tad dėl to problemų nekilo.
„Apie platformą žinojau ir seniau, bet pagalvodavau, kad nėra didelio poreikio. Tačiau besitęsiant karantinui, jis tapo viena iš priežasčių pabandyti. Dabar uždirbu tiek, kiek tikėjausi, kad bus geriausias variantas. Aišku, norėčiau ir daugiau, bet tai nėra mano prioritetas. Tai pavadinčiau tiesiog hobiu“, – apibūdina ji.
Dėl šio sprendimo Kamilos artimieji ir draugai buvo supratingi. Būdami tolerantiški, kaip sako pati mergina, jie neieškojo problemos ten, kur jos ir taip nėra.
„Nepavadinčiau to manęs palaikymu, tačiau jie nekeikia, nežemina. Artimieji supranta, kad čia yra mano reikalas“, – džiaugiasi tatuiruočių meistrė.
Tiesa, Kamila sulaukė ne tik supratingumo, bet ir į jos naują veiklą nukreiptų pasipiktinimo strėlių. Tačiau stengėsi to nesureikšminti. Ji mano, kad neigiamų komentarų visada buvo ir bus, todėl giliai į širdį jų neima.
„Puikiai suvokiu, kad žmonėms ne viskas suprantama, priimtina ar drąsu“, – tikina ji.
Artimųjų auklėjimas išmokė pamilti savo kūną
Pati mergina savo kūną pamilo jau seniai. Sako, kad labiausiai tai lėmė auklėjimas. Visada buvo mokoma, kad būti savimi yra gerai. Tad nenuostabu, kad dabar drąsiai dalijasi savo nuotraukomis ir nė trupučio dėl to nesuabejoja.
„Paauglystėje, baiginėjant mokyklą, planavau studijuoti chirurgiją, tai su anatomija tikrai buvau gerai susipažinusi. Mano dabartinis darbas irgi susijęs su anatomija, tad daugiau ar mažiau apnuogintų kūnų pamatau daug.
Man labiau patinka toks požiūris. Kūnas man atrodo visiška norma, nes po drabužiais visi esame nuogi. O tik vėliau atsiranda skonio reikalas, kažkam įdomu ar malonu žiūrėti į kūnus, kažkam nedrąsu ar galbūt netgi nuodėmė“, – svarsto ji.
Kamila mano, kad pamilti save gali kiekvienas, tačiau svarbiausia nelikti apgautiems socialinių tinklų vaizdinio. Būtent ten demonstruojamas tobulo kūno idealas, tačiau ji pabrėžia, kad gyvenime viskas kitaip – esame be galo skirtingi.
„Kiekvienas žmogus po rūbais atrodytų lygiai taip pat, nors įsivaizduojame, kad jis labai gražus. Manau, kad internetas iškreipia suvokimą, kas gražu, ko negalima rodyti, ką galime.
Visi mes normalūs. Nereikia jaudintis, o paprasčiau žiūrėti ne tik į save, bet ir į kitus. Iš kitų irgi nedaryti kokių nors aukštų standartų. Mes visi skirtingi ir nebūsime visi trijų tipų kūnais niekada“, – pabrėžia mergina.
