Renginyje dalyvavo būrys ekonomistų, ISM alumnų, Inovacijų agentūros valdybos narė dr. Agnė Paliokaitė, taip pat buvęs BI Norvegijos verslo mokyklos prorektorius Jens Peter Toendel, buvę universiteto rektoriai Alfredas Chmieliauskas ir Nerijus Pačėsa, MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė, mokslininkas, visuomenės veikėjas Vladas Lašas, atvyko aktorius ir teatro režisierius Kirilas Glušajevas bei daugelis kitų.
Fotogalerija:
1999 metais susikūrusio pirmojo Lietuvoje nevalstybinio universiteto tikslas buvo pirma vadovus, vėliau ir bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studentus mokyti šiuolaikinio verslo, vadybos, ekonomikos, finansų principų. Šiandien tarptautinis universitetas yra vertinamas dėl unikalios misijos – skatinti Lietuvos verslo konkurencingumą, bendruomenės kritinį mąstymą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Svarbią sukaktį minintis ISM ruošiasi ilgai lauktam vizitui – pavasarį lankysis pasaulyje vieną prestižiškiausių tarptautinių akreditacijų teikiančios AACSB asociacijos ekspertai. Nuo 2017 metų universiteto bendruomenė teikia šiai asociacijai informaciją apie misiją, strategiją, vykdomus mokslo darbus ar dėstymo metodus. 25 metų jubiliejų pasitinkančio ISM tikslas – prisijungti prie vos 6 proc. akreditaciją turinčių geriausių pasaulyje tarptautinių verslo mokyklų, įsipareigojusių daryti teigiamą poveikį visuomenei per mokslinius tyrimus, studijų programas ir bendruomenės veiklą. Pastaraisiais metais universitete augo ne tik studijų programų, studentų ar vykdomų mokslinių tyrimų skaičius, bet ir ypač sustiprėjo veikla šalies mokyklose.
„Dėstytojai ir alumnai vyresniųjų klasių moksleiviams veda ekonomikos, finansų, politikos, rinkodaros pamokas. Kasmet pats aplankau dešimtis mokymo įstaigų visoje šalyje ir matau, kad būtina su moksleiviais kalbėtis apie jų laukiančius karjeros pasirinkimus, drąsinti kelti ir siekti gyvenimo tikslų ar diskutuoti, kokį pagrindą padeda susikurti studijos. Universitetas ugdo Lietuvos talentus ne tik studijų metu, bet ir jiems dar esant mokyklose“, – apie šiandienę ISM veiklą pasakoja rektorius dr. Dalius Misiūnas.
Visgi su kuo susidūrė 20 ir 21 amžių sandūroje pradėjęs veikti nevalstybinis universitetas? Anot D.Misiūno, pradžia nebuvo lengva. Nevalstybinio universiteto įkūrimui jaunoje demokratijoje nebuvo jokio teisinio pagrindo. Lietuva dar tik skynėsi kelią į Vakarų pasaulį, o universitetas, kartu su bendraįkūrėjais BI Norvegijos verslo mokykla, siekė būti žingsniu priekyje – sukurti vakarietiškas mokymo programas, į mažai kam žinomą šalį pritraukti užsienio lektorius ir atverti studentams galimybes išvykti į užsienio universitetus. Nors tuo metu tai buvo neįprasta, studijos vyko anglų kalba, kas atvėrė galimybę pasiūlyti tarptautinius mainus.
Po 25 metų tiek ISM, tiek ir šalis yra kardinaliai kitoje situacijoje. Lietuva šiandien – stipriausia Baltijos šalių ekonomika, o šalies verslas – atsparus, maksimaliai greitai prisitaikantis prie nuolatinių pokyčių.
Iš besivystančios ekonomikos į technologijų lyderę
Didžiausius Lietuvos verslo, ekonomikos sričių pokyčius gerai prisimena buvę ISM studentai, šiandien – žinomi savo sričių ekspertai. Dėstytojas, ekonomistas, ISM mokslų daktaras Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad nuo 2000-ųjų daugelis pagrindinių šalies sektorių – žemės ūkio, paslaugų, transporto, energetikos patyrė augimą.
Pavyzdžiui, Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, BVP vienam gyventojui 1999 metų pradžioje, skaičiuojant eurais, siekė 806,2 Eur ir iki 2024 m. pradžios augo maždaug 7,5 karto bei sudarė 6062,2 Eur. Portalas pateikia ir atlyginimų pokytį per 16 metų. Vidutinis bruto mėnesinis atlyginimas 2008 m. pradžioje siekė apie 623 Eur, o 2024 m. pradžioje kone pusketvirto karto daugiau – 2,161 Eur.
„Didžiausias proveržis įvyko informacinių technologijų srityje. Čia Lietuva per pastarąjį dešimtmetį tapo regiono lydere pagal IT paslaugų eksportą“, – teigia Ž.Mauricas.
Pirmoje ISM bakalauro studentų laidoje studijavęs Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad per beveik tris dešimtmečius išryškėjo žinių ir intelekto vertė versle, o tai iš esmės keitė lietuvių požiūrį į švietimą ir į santykius tarp verslo, visuomenės, darbuotojų.
„Tapo įprasta darbuotojus vertinti pagal kompetenciją, ne pagal pažinčių ratą ir įtaką. Keitėsi verslo bei valdžios požiūris vienas į kitą, o tai prisidėjo prie Lietuvos verslo atsakomybės didėjimo, skatino „žaliojo kurso“ plėtrą, įsitvirtino tvaresnės veiklos standartai“, – teigia M.Dubnikovas.
Anot jo, jei anksčiau buvo manoma, kad nelabai svarbu, kokius mokslus baigsi, vis tiek „kažkokį darbą gausi“, tai ilgainiui tapo aišku, jog geras išsilavinimas – žmogaus raktas į geresnį gyvenimą.
Švietimas – konkurencingumo variklis
Kalbėdami apie Lietuvos ekonominę ateitį, pašnekovai vieningai sutinka, jog svarbiausias tikslas yra nesustoti ir išlaikyti augimą. Tam reikia nuolatinės tolesnės technologinės plėtros, mat žemai kabantys vaisiai jau nuraškyti ir visos pastangos, įdėtos per daugiau nei 20 metų, atsiperka dabar. Anot Ž.Maurico, Lietuvos ateities ekonomikos augimas remsis į žmonių kūrybiškumą, verslumą ir gebėjimą kurti pridėtinę vertę.
„Tolesnė sėkmė priklauso nuo to, kaip Lietuvai pavyks išnaudoti turimą potencialą: sudaryti sąlygas gyventojams gauti kokybišką išsilavinimą, kurti inovatyvius verslus ir skatinti verslo eksportą. Lietuva nebeturi pigios darbo jėgos pranašumo, todėl būtina išlaikyti aukštus investicijų pritraukimo ir technologijų plėtros tempus“, – įsitikinęs Ž.Mauricas.
Kad išsilavinę ir kompetentingi profesionalai toliau išliks Lietuvos konkurencingumo pagrindas, įsitikinęs ir D.Misiūnas. Jis akcentuoja, kad svarbu nuolat rūpintis mokyklų ir gimnazijų vadovų kompetencijomis, ne formaliai, o iš esmės gerinti studijų kokybę.
„Nuo 2011 metų bendradarbiaujame su šalies savivaldybėmis ir rūpinamės, kad švietimo įstaigų vadovai atnaujintų ar įgytų jiems reikalingų vadybinių žinių. Šios studijos dabar vienija beveik 800 mokyklų ir gimnazijų vadovų. Jie neša atsakomybę už mokslo kokybę ir moksleivių žinias, mokytojų išlaikymą ir pritraukimą, ką tik atsirado nauja galimybė – dirbtinis intelektas. Kaip juo naudosis mokyklos? Ar jis padės sprendžiant dalį problemų?“ – kalba D.Misiūnas.
Rektoriaus įsitikinimu, galiausiai šalis laimi, kai universitetą baigia visapusiškai išsilavinusios asmenybės, suprantančios, kad technologijų era vieną po kitos atneša permainas, todėl svarbu mokytis visą gyvenimą. Vis svarbesnis tampa kūrybinis mąstymas, gebėjimas suprasti ir spręsti kompleksines problemas, veikti globalioje verslo rinkoje. Švietimo įstaigų misija šiandien dar sudėtingesnė, nes svarbu ugdyti ne „vadovėlinius“ specialistus, o fokusuotis į visapusišką žmogaus kompetencijų vystymą.
Lietuviams – nenustoti kelti kartelę aukštyn
Per ketvirtį amžiaus ISM universitetui vadovavo keturi rektoriai. Įkūrėjas dr. Virginijus Kundrotas, dr. Nerijus Pačėsa, dr. Alfredas Chmieliauskas, šiandien pagal misiją eiti žingsniu priekyje veda dr. D. Misiūnas. Jis sako, kad tiek ISM, tiek šaliai iki šiol pavyksta pasiekti aukštų rezultatų, nes turi drąsių ambicijų ir didelį norą jas įgyvendinti.
„Išauginti studijų programų skaičių nuo 1-os iki 19-os. Įsteigti fondą, kurio partneriai, šalies verslas, padeda lavintis gabiems ir sunkią finansinę padėtį patiriantiems studentams. Jausti globalaus verslo pulsą ir ruošti specialistus, kurių paklausa ir dabar, ir ateityje bus didelė Lietuvoje ir svetur. Toliau stiprėti kaip unikalus tarptautinis verslo universitetas, suteikiantis studentams konkurencingą išsilavinimą. ISM visuomet kelia klausimą, kaip būti geresniam, nei buvau vakar, ir ši universiteto strategija veika“, – teigia dr. D.Misiūnas.
Universiteto gimimo dieną rektorius lietuviams linki nenustoti kelti kartelę vis aukštyn. Kai turi ambicingą tikslą, lengviau imtis veiksmų jam pasiekti.
Per pastaruosius penkerius metus sparčiai, net 40 proc., išaugo stojančiųjų skaičius ir šiuo metu universitete iš viso studijuoja 2300 studentų, tarp jų – virš 500 vadovų. Pusė bakalauro ir magistrantūros studentų mokosi su studijų stipendijomis. ISM šiuo metu vienija apie 8 tūkst. alumnų.
