Dienraščiui L.T. kaunietė Dovilė, kuri prašė ją vadinti tiesiog Dovile Vausk, pasakojo, kad emigrantės kelią pasirinko tikėdamasi svetur rasti geresnį gyvenimą. Taip ji atsidūrė Katalonijos srityje, Ispanijoje.
Nelengva pradžia
Jauna moteris emigravo tada, kai dar nebuvo prasidėjusi didžioji išvykėlių banga – 2001 metais. Dovilės teigimu, palikti Lietuvą teko dėl šeiminių priežasčių ir tikėjimo, kad kitur bus geriau. Tačiau pašnekovė reguliariai grįžta į tėvynę.
Paklausta, kaip sekėsi tik atvykus į svečią šalį, Dovilė tikino, kad viskas vyko palaipsniui. „Tik atvažiavusi čia ilgai nedelsiau integruotis. Iš karto pradėjau mokytis, iš pradžių ispanų kalbą, vėliau mane patraukė audiovizualaus meno mokslai. Galiausiai įgijau aukštesniojoje menų mokykloje grafikos dizainerės specialybę“, – sakė pašnekovė.
Anot Dovilės, pradžia svetimoje šalyje nėra lengva. Sunku vien dėl kalbos nežinojimo. „Palyginti su šeimos nariais, aš užtrukau gana ilgai, kol ją išmokau – apie metus, kad galėčiau laisvai reikšti mintis. Tačiau kai pradedi suprasti kitus, atrodo, išnyksta ir kultūrų skirtumas, kurį įžvelgi pradžioje“, – kalbėjo jauna moteris.
Lietuviški produktai
D.Vausk tikino, kad jai iš Lietuvos išvykti nebuvo sunku. Ji tiesiog susikrovė lagaminą ir išdūmė. „Tačiau vėliau prasidėjo draugų, maisto, knygų stygius. Bet tai buvo laikina – net su seneliais dabar bendrauju per „Skype“ vaizdo konferencijas. Ispanijoje gaunu ir kai kurių lietuviškų prekių – „Liūtuko“ koldūnų, vanilinio varškės sūrelio. Šiuos produktus perku iš Rytų Europos maisto prekes importuojančios parduotuvės“, – sakė pašnekovė.
Moteris Ispanijoje neatitrūksta ir nuo žiniasklaidos – spaudą, televiziją, filmus stebi per internetą, knygas taip pat perka virtualioje erdvėje.
Tiesa, Dovilė nebendrauja su vietos lietuviais. „Manau, yra kvaila būti draugu su tuo, kurio nepažįsti. Kitaip tariant, priverstinai vien tik dėl to, kad jis iš tavo šalies. Turiu pakankamai bičiulių iš kasdienio gyvenimo – darbo, mokslų, sporto – ir iš Lietuvos, su kuriais palaikau ryšį.“
Darbas prestižinėje įmonėje
Iš pradžių lietuvė mokslus derino su profesionalaus tinklinio žaidimu, nes tuo Kaune domėjosi nuo vaikystės. Su vietos Katalonijos komanda ji pradėjo žaisti šios srities lygoje ir kasmet vis keldavo savo kategoriją, kol galiausiai pakliuvo bene į aukščiausią Ispanijos tinklinio lygą.
„Dabar viskas atvirkščiai – sportą derinu su darbu. Vis dėlto tinklinis nėra pelningiausia sporto šaka. Todėl didesnes ateities perspektyvas įžiūriu dabartinėje veikloje – kaip grafikos dizainerė. Dabar kaip tik dirbu vienoje iš stambiausių alyvuogių aliejų ir kitus produktus „Gourmet“ eksportuojančioje į visą pasaulį įmonėje“, – apie darbą pasakojo emigrantė.
Išmoko dvi kalbas
Dovilė sakė, kad Ispanijoje gyvena daug įvairių žmonių. „Ši šalis padalyta į daugelį sričių ir kiekvienoje iš jų žmonės yra gana skirtingi, gyvenimo lygis taip pat. Būtent katalonai labai vertina, jei moki jų kalbą. Mane pradžioje tai labai erzino, nes, mano nuomone, Ispanijoje turėtų visi susikalbėti viena kalba. Aš turėjau išmokti dvi, bet dabar manau, kad tai tik privalumas“, – šyptelėjo lietuvė.
27 metų moteris pažymėjo, kad lietuviams iš ispanų reikėtų pasimokyti daugiau atvirumo. „Mes esame gana uždari. Ne pro šalį būtų turėti daugiau paprastumo, nes kartais būname kiek per daug pasipūtę ir susireikšminę. Tuo tarpu ispanai iš lietuvių galėtų pasisemti daugiau išminties. Mano manymu, šiame krašte yra daugiau nemokšiškumo nei Lietuvoje“, – nuomonę išsakė Dovilė.
