Penki, visiškai pašėlę džiazo ir eksperimentinės muzikos fanatikai susitiko vienoje scenoje: Andrejus Makarevičius (eilės, gitara), Vladimiras Tarasovas (mušamieji, perkusija), Liudas Mockūnas (saksofonas), Jevgenijus Borecas (klavišiniai), Sergejus Hutas (kontrabosas).
Abu kūrėjai, pagrindinės žvaigždės Andrejus ir Vladimiras – ne paslaptis, linkę eksperimentuoti, nuolat siekia iššūkių, tad antrasis jų bendras projektas „Apie...“ įgauna naują formą, naują prasmę ir neabejotinai pavergia ne tik melomanus, bet ir poezijos gerbėjus.
Koncerto metu skambėjo naujausios A.Makarevič eilės, tačiau visa tai vyko improvizuotai ir spontaniškai – tai penkių instrumentų dialogas, egzistuojantis tik čia ir dabar bei išnyksiantis sulig paskutiniu garsu. Galima sakyti, kad tai lietuviškos džiazo mokyklos galios ir dabartinės rusiškos poezijos gelmės sintezė. Tai buvo aštru, jautru ir visiškai kitaip. Pagal atvirai aštrias, nuoširdžiai karčias A.Makarevičiaus eiles.
Apie norą groti kartu
Nors A.Makarevičiu ir V.Tarasovas pažįsta vienas kitą jau seniai, kūrybinis menininkų bendradarbiavimas prasidėjo tik prieš dvejus metus sostinės Kalnų parke atgimusiame festivalyje „Lituanika“. Tuomet scenoje skambėjusios legendinės grupės „Mašina Vremeni“ dainos buvo nuspalvintos naujomis, džiazo improvizacijų spalvomis.
„Aš visada iš savo džiazo „lango“ stebėjau, ką daro Andrejus Makarevičius. Todėl nebuvo nė lašo abejonės dėl mūsų pirmo bendro projekto, kuris prieš dvejus metus buvo pristatytas „Lituanikos“ festivalyje. Andrejus yra nuostabus poetas ir atlikėjas su absoliučiai teisingu džiazo svingu ir mąstymu“, – prieš koncertą sakė Vladaimiras Tarasovas.
„Pažįstu Vladimirą Tarasovą jau daugelį metų, o prieš dvejus metus festivalyje „Lituanika“ įvyko mūsų pirmas bendras eksperimentas. Šiandien projekte „Apie...“ mes norime sujungti mūsų muziką su mano eilėraščiais. Ir komanda gavosi išties tarptautinė – Jevgenijus Borecas ir Sergejus Hutas iš Maskvos, Vladimiras Tarasovas ir Liudas Mockūnas – iš Vilniaus“, – kalbėjo Andrejus Makarevičius.
Andrej Makarevič – ne tik „Mašina Vremeni“
Kai XXI amžiaus pradžioje grupės „Mašina Vremeni“ lyderis susidomėjo džiazo muzika, niekas juo ypatingai nepatikėjo. Sunku net pasakyti, ar jis pats tuo metu tikėjo savimi. Juk lengva užsukti į svetimą pievą ir pradėti ten viską nuo pradžių kai tau dvidešimt metų, o kas jei tau jau beveik penkiasdešimt? Bet... Gimė „Kreolų tango orkestras“, paskui „Džiazo transformacijos“, „L.O.V.E. – Dainos apie meilę“, „Yiddish Jazz“, „Your 5“, bendras projektas su muzikantu iš Sankt Peterburgo Ildaru Kazachanovu ir pamažu skeptiškos „estetų“ šypsenos pradėjo nykti, daugėjo kvietimų iš didelių festivalių ir prestižinių koncertinių salių, kurios kaskart būdavo vis pilnesnės.
Dabar Andrej Makarevič turi nuosavą džiazo erdvę „Jam Club“ pačiame Maskvos centre, kur muzikantas praleidžia visą savo laisvalaikį. Klube kas vakarą vyksta po keletą koncertų septynias dienas per savaitę, o savaitgaliais ansambliai pasirodo dar ir dienos metu. Juolab, kad pats šeimininkas gali bet kada paimti gitarą į rankas ir prisijungti prie bendro jam session.
„Kreolų tango orkestras“ kol kas padėtas į lentyną, tačiau visi kiti projektai sėkmingai gastroliuoja, renka pilnas sales žiūrovų, vyksta įrašai. Regis, jau galima būtų atsipalaiduoti ir pradėti tiražuoti tai, kas jau padaryta. Bet tada tai jau nebūtų Andrejus Makarevičius.
Ir čia prasideda nauja istorija.
Iš tikrųjų ji prasidėjo prieš dvejus metus festivalyje „Lituanika“, kur netikėtai A.Makarevičius pasirodė su Vladimiro Tarasovo suburtu trio (Tarasovas – Mockūnas – Kanevičius). Taip, tuo pačiu Tarasovu, kuris buvo legendinio muzikos trio „GTČ“ narys. Aštuntajame dešimtmetyje net free jazz žinovai nesuprato, kaip TAI buvo įmanoma sugalvoti ir sugroti (ir dukart labiau nesuprato, kaip tai buvo galima sugalvoti ir sugroti gūdžiais TSRS laikais).
Tarasovas išgavo iš savo būgnų tokius garsus, kurių iš principo neįmanoma iš jų išgauti. Tačiau esmė buvo net ne technikoje, o ta, kaip jis mąstė ir kaip girdėjo savo partnerius. Jau 50 iš savo 70-ties metų (šiemet V.Tarasovas švenčia jubiliejų) būgnininkas gyvena Vilniuje, o pastaruoju metu jo kūrybinės veiklos ratas dar labiau prasiplėtė – jis dabar yra ir režisierius, ir audiovizualinių instaliacijų autorius.
Jo nuolatinis muzikos partneris Liudas Mockūnas praėjo Vladimiro Čekasino mokyklą – taigi jau du naujojo projekto „Apie...“ dalyviai teikia prioritetą išties radikaliems ekperimentams muzikoje. A.Makarevičius, J.Borecas ir S.Hutas visų savo projektų metu grojo šiek tiek ramiau, tačiau ir jie pasiruošę naujam iššūkiui ir nori išbandyti tiek save, tiek publiką. Festivalyje „Lituanika“ viskas praėjo pakankamai kultūringai, koncerto metu buvo galima matyti kaip abi šalys dėmesingai stebi viena kitą. Šiame projekte taip kultūringai ir švelniai nebebus.
