Į kino teatrą „Pasaką“, esantį sostinės širdyje, antradienio pavakarę skubėjo ir „Anties“ gerbėjai, ir patys muzikantai.
Išsiskirstyti spėjusios grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas Žmonės.lt pasakojo, kad dabar su buvusiais kolegomis išties susitinka retai – juk neberepetuoja, nebe užsiima kūryba. Todėl pamatyti bendraminčius, ir dar esant progai, išties malonu.
O proga pasitaikė didelė: Rimas Sakalauskas žiūrovams pristatė „Anties“ kūrinio „Duokit medalį“ vaizdo klipą – tokiu būdu gerbėjams priminė dainą, kuri parašyta prieš bene 30 metų.
„Ta daina parašyta pagal Evaldo Morkūno poeziją, įrašyta 1987-ųjų pavasarį. Tais laikais tai buvo rezistensinis, labai labai antisovietinis kūrinys. Sovietų valdžia nieko daugiau negalėdavo pasiūlyti, kaip tik medalį. Nei atlyginimo, nei laisvės, nei kitokių gėrybių. Taigi tas kūrinys buvo ironija apie žmogų, kuriam visas gyvenimas susiveda į medalius. Kai tampa medalis aistra, tai žmogus pasidaro kažkoks „ordininkas“, – Žmonės.lt pasakojo A.Kaušpėdas.
Panašiai aiškino ir klipo režisierius R.Sakalauskas: „Klipas „Duokit medalį“ – tai dvejus metus kaupto darbo rezultatas, kuris užsimezgė darant vaizdo projekcijas legendinei sąjūdžio grupei. Klipą inspiravo viena iš seniausių grupės dainų – „Duokit medalį“, kurioje turbūt ir saviironiškai pašiepiama žmogaus, dažniau menininko, silpnybė garbei, pripažinimui. Iš to ir kilo idėja – sukurti virtualų grupės narių panteoną, švytinti lygiai tiek, kiek trunka pati daina.“
Klipe plačiai naudotasi trimatės grafikos bei fotogrametrijos technikomis, skenuojant grupės narių portretus, bei jau į istorija nugarmėjusias žaliojo tilto skulptūras, ne vienerius metus kėlusias viešus diskursus.
Įvertinęs vaizdo klipą „Anties“ lyderis tikino esąs labai patenkintas rezultatu: „Klipas labai dinamiškas, ironiškas, sakyčiau, linksmas, bet verčiantis susimąstyti. Manau, ir dainą žmonės dabar prisimins. Tai labai įdomus kūrinys.“
Ir atskleidė, kad vaizdo klipą susukti užtruko: „Šis klipas iš dalies buvo sukurtas mūsų jubiliejiniam, 30-mečio šou „Zombiai atrieda atidunda“, kuris įvyko 2014-ųjų pabaigoje. Tada buvo padarytos animacijos, skirtos kūriniui. Visiems pasirodė, kad puikiai pavyko. Rimas Sakalauskas nusprendė nesustoti dirbti iki pat šios dienos, toliau vystė tą projektą. O šiandien jau turime savarankišką vaizdo klipą, nuo pradžios iki galo padarytą virtualią kompoziciją.“
Naujas vaizdo klipas prikėlė dainą, parašytą prieš tris dešimtmečius. Ar kartu atgimsta ir jausmai, prisiminimai?
„Sovietinei valdžiai nėra jokios nostalgijos. Su „Misija Sibiras“ buvau nuvykęs į Rusiją, pamačiau, kaip žmonės gyvena. Daugelis, panašu, dar nespėjo atsipalaiduoti nuo sovietinio tvaiko. Manau, mes jau pakankamai nutolę nuo to laikotarpio, ir jau galime pasijuokti iš visų tų savo kančių. Dabar mano kartos žmonėms tai liko tik kaip blogas sapnas“, – svarstė A.Kaušpėdas.
Ir nors laikai, apie kuriuos kalba kūrinys, liko praeityje, muzikantas neabejoja, kad daina tebėra aktuali: „Šis kūrinys kaip vertybė yra stiprus. Jame atkurtas viso to laikotarpio absurdas ir totalitarizmas, kurio pasaulyje dar yra kiek tik nori. Ideologinis idiotizmas, visokių formų... Visur jo pilna. Taigi kūrinys yra aktualus ir vertingas savaime.“
