Ar galėtumėte pagalvoti, kad prie jūsų gatvėje netikėtai priėjęs ir gėlę įteikęs jaunuolis taps žmogumi, kuris po kelerių metų jums prisieks amžiną meilę vestuvių ceremonijoje? Jei ne, šią istoriją galite išgirsti iš Monikos Juškevičiūtės, kuri minėtą momentą patyrė prieš aštuonerius metus. Pasivaikščiojimas Vilniaus gatvėmis jai padovanojo pažintį su Karoliu.
„Jis man padovanojo rožę ir pasakė: „Kaip gerai, kad tu atėjai“. Ir viskas, daugiau nieko nebuvo. Nuo tos dienos pradėjome susitikinėti. Ne draugai mus supiršo, o patys susitikome gatvėje“, – prisiminė M.Juškevičiūtė.
Praėjus daugeliui metų šis susižavėjimas būsimu vyru nesumažėjo, o kaip tik pasidarė didesnis. Monika džiaugiasi, kad dabar gyvena su žmogumi, su kuriuo niekada nebūna nuobodu, kuriuo gali pasitikėti, kai užgriūna sudėtingos situacijos.
„Jis labai drąsus vyras. Šalia jo visada galiu rasti išeitį. Svarbu žinoti, kad esame kartu. Man atrodo, kad kai yra meilė, tu per daug negalvoji, kas tame žmoguje tau gali labiausiai patikti.
Per visą tą laiką mes tiesiog tapome labai panašūs, kaip vienas kumštis. Labai artimi. Kai galvoju apie save, jau nežiūriu kaip į atskirą žmogų. Manau, kad ir jis panašiai jaučiasi. Ir praėjus šiems metams aš esu dar labiau įsimylėjusi“, – šyptelėjo moteris.
Visgi ji prisipažįsta, kad ne viskas tame etape iki vestuvių ėjosi kaip sviestu patepta. Nors pora apie skyrybas nė karto nebuvo pagalvojusi, tačiau santykių kelyje buvo iškilę šiokių tokių dvejonių. Ir galbūt dėl to, kaip svarsto pati Monika, ji su Karoliu nutarė tuoktis tik dabar.
„Gal artėjo tam tikras laikas, kai tų abejonių tikrai nebeliko. Nors mes niekada per daug jų ir neturėjome.
Tuokiamės, nes, atrodo, norėjosi pradėti fundamentalesnį žingsnį. Seneliai mūsų dar gyvi, norisi, kad jie visi susitiktų, vieni su kitais susipažintų. Buvo toks iš niekur atėjęs pajautimas, poreikis. Todėl vienas kitam nusišypsojome ir ištarėme „gerai“, – pasakojo ji.
M.Juškevičiūtės vestuvių akimirkos – 15min galerijoje:
Nors vienam svarbiausių gyvenimo žingsnių pora ruošėsi aštuonerius metus, pasirodo, Karolis iki tol Monikai piršosi ne vieną kartą.
„Buvo keletas bandymų, bet jie niekada nevirto į tikrą planą. Karolis piršosi prieš daugybę metų, kai dar neturėjome vaikų. Tačiau mes niekada neturėjome tokio poreikio, kad bandytume ką nors įrodyti. Esame kartu aštuonerius metus, auginame tris vaikus, tai gal ir to laiko neatradome“, – svarstė ji.
O gal dar viena atidėliojimų priežastis – vedybinio gyvenimo baimė? Su tuo M.Juškevičiūtė visiškai nesutinka. Ji baimę laiko nuodais, dėl kurių žmogus dažnai neįgyvendina savo tikslų.
„Tam tikri išbandymai, kurie turi ateiti iš žmogaus gyvenimo, ateina tada, kai tau nesvarbu, ar bijai, ar ne. Nestatau vežimo prieš arklį, nes šiandien jaučiuosi laiminga, bet tai, kas bus rytoj, vis tiek priimsiu su dėkingumu ir šypsena“, – mintimis dalijosi Monika.
Todėl su plačia šypsena ji pasitiko ir savo vestuves. Tiesa, vestuviniu įvaizdžiu nenorėjo taikytis prie standartų. Anksčiau ne kartą su visuomenės spaudimu susidūrusi, įvairių replikų dėl aprangos ir trumpos šukuosenos sulaukusi Monika ir šįkart pasirinko stereotipus laužantį sprendimą.
„Dažnai sulaukiu klausimo, ar aš vyras, ar moteris. Šiuo klausimu ir toliau tampysiu liūtą už ūsų. Įvaizdį rinkausi pagal savo vidų. Taip, kaip geriausiai jaučiuosi.
Bandžiau įterpti save į suknelės motyvą ir turbūt visi geidė tai pamatyti, tačiau to nebus. Man svarbiausia ne kitą pamaloninti, bet nepamiršti, kad svarbiausias patogumas ir tai, kaip jaučiuosi tame rūbe.
Dievinu kelnes ir jų neatsisakysiu. Ir nors vadinuosi nuotaka, tačiau aš tikrai nebe jaunoji. Esu tokio amžiaus, kai atsiranda solidumas. Man nesinorėjo pačios savęs apgaudinėti, tai rinkausi tokią aprangą, kurioje jaučiuosi geriau“, – apie savo vestuvinį įvaizdį kalbėjo M.Juškevičiūtė.
Į metrikacijos skyrių sutuoktiniai atvyko atskirais automobiliais. Pasirodo, vienas kitą norėjo nustebinti, tad savo įvaizdžius kruopščiai slėpė.
„Norime pasižiūrėti, ar mes gerai vienas kitą jaučiame, todėl tai palikome paslaptyje. Vienas kitam būsime šventiška staigmena“, – šypsojosi vestuvių išvakarėse 15min kalbinta Monika.
Vis dėlto sprendimą dėl vestuvinių žiedų pora priėmė greitai ir per daug negalvodami – praėjo penkios minutės ir jie jau turėjo išsirinkę balto aukso žiedus.
„Pamatėme, ko norėtųsi abiem ir tiesiog neskyrėme tam per daug dėmesio. Bet koks materialus susireikšminimas man atima vidinį pasiruošimą. Atrodo, kad daugiau skiri išorei, o vidus nukenčia. Todėl rinkomės tiesiog klasikinį variantą“, – 15min paaiškino moteris.
Monika nusprendė įprastesnių normų nesilaikyti ir apsispręsdama dėl savo pavardės po vestuvių – pasiliko mergautinę, o ne perėmė vyro. Kadangi jos sceninis vardas yra Nika Ganga, šioje vietoje nepraleido progos ir pašmaikštauti.
„Aš lauksiu to momento, kai mano vyras pasikeis pavardę į Gangą, ir mes visi tapsime Gangos. Tada sutiksiu paimti jo pavardę“, – juokėsi ji.
Po ceremonijos sutuoktiniai, artimiausi jų draugai ir šeimos nariai susirinks į Monikos ir Karolio privatų žemės sklypą. Šioje vietoje naujai iškepti sutuoktiniai planuoja užkurti ugnį ir, kadangi karantinas, be didesnių iškilmių ramiai pasibūti.
„O su tais, kurie negalės atvykti, kažkokiu būdu susitiksime ateityje ir tada atšvęsime tas vestuves. Jos juk niekada ir taip nesibaigs“, – patikino moteris.
Dovanų vestuvių proga sutuoktiniai neprašė, tačiau tikėjosi tik vienintelio dalyko – žmogiškos šypsenos. „Aš turiu viską, ko man reikia“, – nusišypsojo M.Juškevičiūtė.
