Profesionali gidė, savo aistra laikanti Vilnių ir jo istoriją, knygoje siekia atskleisti ne tik daugiausiai sostinei nusipelniusio kunigaikščio Aleksandro ir jo mylimosios Elenos istoriją, bet ir išnarplioti iki šiol neatskleistas miesto paslaptis.
Romanas „Vilniaus Madona“ – detektyvas, jungiantis mūsų laikus ir beveik šešių šimtų metų senumo istorinius įvykius. Čia detektyvinio trilerio forma perteikiamas mažai pažįstamas XV a. pabaigos – XVI a. pradžios LDK istorijos laikotarpis. Knygoje pasakojama apie didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaro paslaptis, Aleksandro ir jo laikų politines bei religines realijas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Maskvos kunigaikštytės Elenos meilės istoriją, autentiškai kuriamas to laikotarpio Vilniaus vaizdas.
„Kadangi knyga susideda tarsi iš dviejų pasakojimų, jie skirtingi. Pirma linija – XV-XVI amžių laikas, todėl stengiausi laikytis istorinių detalių, faktų. Tarkime, toks faktas, kaip Aleksandro kambarinis šunelis, kurį jis nešdavosi net į mišias. Stengiausi nenukrypti nuo istorinės tiesos, bet kartu reikia atsižvelgti į niuansą, kad iš tų laikų garantuotų dalykų mes nedaug teturime, o ir šimtu procentų garantuoti, kad kurio nors kronininko parašyti žodžiai yra visiška tiesa – irgi negalime. Na, o antroji linija, kurioje vaizduojami šie laikai, jau daugiau mano vaizduotė“, – portalui Žmonės.lt sakė šypsodamasi G.Viliūnė.
Pačios rašytojos žodžiais, jos knyga yra lengvai skaitoma, todėl itin tinka atostogoms. G. Viliūnė rašo kiekvienam, kuris nori keletą valandų praleisti kitoje erdvėje, nusikelti į kitą istorinį laiką tame pačiame Vilniuje, po kurį vaikšto kiekvieną dieną. Taip pat tai – romanas ir tiems, kurie nori praturtinti savo istorijos žinias. Šiuolaikinio ir senojo Vilniaus gretinimas romanui suteikia lengvumo, jį tampa paprasčiau skaityti.
„Aleksandras buvo kunigaikštis, kuris turbūt vienintelis tiek daug dėmesio skyrė Vilniui. Jis čia gyveno, statė Vilniaus rūmus, bažnyčias, skatino prekybą ir amatus. Deja, daug jo nuopelnų šiam miestui iki šių dienų neišliko, bet čia vis dar stovi dalis gynybinės Vilniaus miesto sienos, kurią pradėjo statyti būtent Aleksandras. Taip pat jis yra vienintelis valdovas jogailaitis, palaidotas Vilniuje, o čia nėra nei vieno jam skirto paminklo. Manau, kad jis nėra deramai pagerbtas. Be to, jo gyvenimo ir meilės istorija – labai įdomi ir puikiai tinka romanui“, – pasakoja „Vilniaus Madona“ autorė.
Vilniaus istorija nepaprastai įdomi, ir nors domiuosi ne vieno miesto istorija, Vilnius yra tas miestas, kuris įstrigęs širdyje, kaip pirmoji meilė – visam gyvenimui.
Ji neslėpė, kad knygai pasirinkta istorija jai pačiai buvo labai įdomi, o jos atsiradimą paskatino, rodos, maža, bet labai įdomi smulkmena iš Aleksandro biografijos. „Ši istorija man pačiai labai įdomi. Knygą parašyti paskatino įvykis, kuomet radau informaciją apie surastą Aleksandro kapą: jo karste, po pagalve, buvo rasti du žiedai su turkiu – ne ant pirštų, kaip priklausytų. Negalėjau niekaip kitaip įsivaizduoti šito reiškinio, tik kaip jo mylimosios gestą. Tokie dalykai labai „užkabina“. Pradėjau domėtis jų santykiais ir supratau, kad judviejų meilės istorija niekuo nenusileidžia išpopuliarintai Žygimanto ir Barboros istorijai“, – svarstė autorė.
Paklausta, kodėl taip domisi būtent Vilniumi, pašnekovė neslėpė, kad nors yra daug miestų, kurių istorija jai atrodo labai įdomi, tačiau Vilnius vis tiek traukia labiausiai.
„Vilnius yra nuostabus miestas, daugiaplanis, jame niekada nebūna nuobodu, o kiekviename laikmetyje vyko labai įdomių dalykų. Vilniaus istorija nepaprastai įdomi, ir nors domiuosi ne vieno miesto istorija, Vilnius yra tas miestas, kuris įstrigęs širdyje, kaip pirmoji meilė – visam gyvenimui“, – patikino G.Viliūnė.
