Didžiausioje šalies kino salėje ketvirtadienio vakarą pusei tūkstančio žmonių pirmą kartą buvo pristatytas daugiau nei 2 metus kurtas filmas apie kadenciją baigiančią Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Į išankstinį juostos, kuri oficialiai kino teatruose pradedama rodyti balandžio 12-ąją, pristatymą atvyko būrys kultūros, meno, verslo ir pramogų pasaulio atstovų. Premjeroje dalyvavo ir ką tik iš Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje sugrįžusi pati šalies vadovė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Donato Ulvydo dokumentinio filmo apie prezidentę premjeroje – ir pati Dalia Grybauskaitė
Režisierius D.Ulvydas pusantros valandos trukmės filme „Valstybės paslaptis“ bandė sutalpinti dešimt Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metų. Rimti ir sunkūs Lietuvos ateitį nulėmę sprendimai filme jungiami su prezidentės gyvenimo ir darbo užkulisiais. Dokumentinėje juostoje atsiskleidžia kita prezidentės pusė – ironiška, juokaujanti, o kartais net ir susigraudinanti valstybės vadovė.
Pasak D.Grybauskaitės, šis filmas – tai galimybė pastarąjį dešimtmetį pamatyti ir įvertinti iš šalies. Prezidentės teigimu, paslapčių yra labai daug, tačiau dalis jų „Valstybės paslaptyje“ buvo atskleista. D.Grybauskaitė prisipažino, kad juostos nematė iki pat jos premjeros.
„Norėjau pamatyti viską kitų žmonių akimis. Prisipažįstu, vertinti nėra lengva, tačiau juokiausi tikrai labai daug. Filmo kūrėjai rado daug dalykų, kurie kėlė šypseną. Pradėjau netgi galvoti, kad jeigu žmonės, su kuriais dirbau, matė mane tokią, jiems turėjo atrodyti, kad aš tikrai labai linksma. Nors visada maniau, kad esu labai rimta“, – po filmo žiniasklaidos atstovams besišypsodama sakė D.Grybauskaitė.
15min, po filmo premjeros žinomų svečių paprašė įvertinti dokumentinę juostą ir papasakoti, kokią prezidentę pamatė filme.
Filmo premjeroje apsilankė ir retai į Lietuvą iš Jungtinių Valstijų atvykstantis Dainius Zubrus. Jis teigė, kad dokumentinis filmas jam padėjo geriau suprasti politinį šalies veidą. Kalbėdamas apie filmą jis sakė, kad visos filmo dalys buvo vienodai įdomios.
„Dalia Grybauskaitė – stipraus charakterio žmogus, filmas parodė, kad jai teko priimti labai daug nelengvų sprendimų. Juostoje atskleidžiamas ir prezidentės žmogiškumas, ir nuoširdus bendravimas su ją supančia aplinka. Aš nesu didelis politikos žinovas, ypač Europos reikalų, tad man buvo įdomu pamatyti platesnį vaizdą. Ne tik apie pačius įvykius sužinoti, bet ir pamatyti, kaip buvo priimami sprendimai“, – 15min sakė D.Zubrus.
Televizijos žurnalistas ir laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis 15min pripažino, kad filme pasigedo daugiau kritiško požiūrio į heroję. Tačiau jis sako, kad žurnalistikos šioje juostoje ieškoti nereikia, tai yra menininko režisieriaus požiūris į heroję. Filmą jis apibūdina kaip jaukų, kuriame norėta prezidentę parodyti ne tik kaip drąsų, bet ir kaip šiltą žmogų.
„Režisierius sakė, kad jam labai patinka prezidentė, todėl jis padarė gražų filmą. Man, kaip žurnalistui, tai sunku suvokti. Bet režisieriui Dalia Grybauskaitė yra ne politikė, o jo filmo herojė. Tai nėra objektyvus filmas, čia yra menininko požiūris. Negali sakyti tai yra blogai ar gerai – tai yra filmas. Jeigu tai darytų žurnalistai, už visuomeninės televizijos lėšas, tada būtų blogai, dabar tai daro režisierius, paremtas privačios įmonės, naudodamas visiems laisvai pasiekiamus prezidentūros archyvus“, – kalbėjo E.Jakilaitis.
Televizijos ir radijo žurnalistas Raigardas Musnickas dokumentinį filmą vadina apybraiža ir sako, kad kūrinio nereikėtų bandyti įstatyti į objektyvumo rėmus. Paklaustas, ar filme tinkamai atspindėtas D.Grybauskaitės charakteris, jis sako, kad tai pasakyti galėtų tik artimiausi jos žmonės, kurie ją pažįsta daugelį metų. O, esą ir mes patys iki galo savęs nepažįstame, nežinome, kaip pasielgtume vienoje ar kitoje situacijoje.
„Kaip žurnalistas galiu pasakyti, kad antros pusės nuomonės niekada nebus per daug. Visada gali atsirasti dar ir trečia, ketvirta pusė. Čia yra apybraižos žanras, mano tėvas – kino režisierius, jis pats daug apybraižų gyvenime pastatė, meno kūrinio nereikia spausti į kažkokio objektyvumo rėmus. Tai yra daugiau istorinis kūrinys, jausmo ir santykio su personažu kūrinys. Režisierius turi santykį su personažu, tai kam ieškoti daugiau spalvų, jei personažas labai spalvingas“, – apie kritiką, kad filmui trūksta objektyvumo, kalbėjo R.Musnickas.
Televizijos ir radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė sako, kad filmas tik dar labiau paskatino jos susižavėjimą prezidente. Filmą ji siūlo pasižiūrėti visiems – jis, pasak L.Gradauskienės, padės geriau suprasti D.Grybauskaitės sprendimus ir pasirinkimus, jame atskleidžiama tai, ko mums, piliečiams, nebuvo lemta žinoti.
„Visada jaučiau, kad, kai žmogus turi tokią kietą ir šviesą galvą, jis negali būti neįdomus, negali neturėti humoro jausmo. Tas filmas tą mano nuojautą patvirtino – tai yra nepaprasta asmenybė, žmogus, kuris vertas ne tik didelės pagarbos, bet ir žavėjimosi. Filme paaiškinama dalis prezidentės sprendimų, kuriuos iki šiol dalis visuomenės galėjo klaidingai suprasti. Kartais prieš ką nors sakant, reikėtų labiau pabandyti pasverti argumentus ir kitaip pasižiūrėti. Filmas tai padės suprasti“, – 15min kalbėjo L.Gradauskienė.
Menininkas Algirdas Gataveckas juokavo, kad prezidentė filme vaidino prastai, nes visą laiką buvo labai natūrali. Algirdas sveikino režisierių ir sakė, kad jam pavyko atskleisti tokią prezidentę, kokia ji yra iš tikrųjų: šmaikšti, linksma, o kai reikia, ir labai rimta.
„Manau, kad pavyko atskleisti, kokia iš tiesų yra prezidentė. Visi pratę ją matyti griežtą, o čia atsiskleidė ir kita jos pusė: šmaikštumas, linksmumas. Kiek man teko bendrauti, tai aš ją būtent tokią ir pažinau“, – 15min sakė A.Gataveckas.
Algirdui labiausiai įstrigo vienas paskutiniųjų filmo epizodų – kai prezidentė Dalia Grybauskaitė rodė tai, kas slepiasi jos stalčiuose. Ši vieta, pasak A.Gatavecko puikiai iliustruoja pagrindinę filmo mintį.
„Labai gera filmo pabaiga. Prezidentė kalba apie paslaptį, atidarinėja stalčius ir iš jų ištraukia lietuviškas apyrankes – tai patriotiškumo, meilės Lietuvai atspindys, taip pat ir šalies žmonių meilės jai išraiška. Tačiau ji visko neparodo, sako, kad kitų stalčių atidaryti negali, nes ten yra paslapčių – tai puikiai iliustravo visą filmą“, – kalbėjo A.Gataveckas.
Algirdui pritarė ir televizijos laidų vedėja Eglė Kernagytė-Dambrauskė, pasak jos, žiūrėdama filmą ji jautė pasididžiavimo jausmą ir kvietė žmones pačius pamatyti filmą, nes tai esą jiems padės suprasti, kad prezidentas yra daug daugiau nei institucija.
„Aš visada žinojau, kad ji yra labai geras ir tikras žmogus, kad ji nėra tik ta tvarkinga šukuosena ir tvarkingas kostiumėlis – ji yra gerokai daugiau. Pagrindinis jausmas, kuris buvo žiūrint filmą, tai labai stiprus pasididžiavimo jausmas. Mes turime didžiuotis, kad turime tokią prezidentę. Ji – unikali, ir mums labai pasisekė. Reikia pamatyti šį filmą, kad suprastum, jog prezidentas, tai nėra tik institucija, tai yra kur kas daugiau“, – sakė E.Kernagytė-Dambrauskė.
Televizijos žurnalistė Violeta Baublienė režisieriaus D.Ulvydo darbą vadino unikaliu – esą retam taip gerai pavyksta prieiti prie asmenybės ir ją atskleisti. Režisierių ji taip pat gyrė už tai, kaip jam pavyko atskleisti kitus filmo pašnekovus, o kaip pavyzdį pateikė užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, filme parodomas jo humoro jausmas.
„Man, kaip profesionalei, buvo labai įdomu, žiūrėjau išsižiojusi. Labai gražus montažas, nereali dinamika, pašnekovai labai įdomūs, jie atsiskleidžia visai kitomis spalvomis. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras, kuris man atrodė, neturi jokios charizmos, o dabar aš į jį žiūriu kitaip, jis turi puikų humoro jausmą, iškalbą. Tokio pobūdžio darbai Lietuvoje – labai reti. Labai arti prieita prie asmenybės, išgauti prisipažinimai apie dalykus, kurie mums visiems yra puikiai žinomi, bet pasirodo, kad mes nežinojome visų povandeninių dalykų“, – 15min po premjeros teigė V.Baublienė.
Violeta su vyru Artūru Baubliu juokavo radę vietą, kuri puikiai tiktų kadenciją baigiančiai prezidentei, tai esą galėtų būti NATO generalinės sekretorės postas. Kritiką, kad filmui trūksta kritiško požiūrio, televizijos žurnalistė atremia, sako, kad tai objektyvus istorinės situacijos įvertinimas.
„Girdėjau kalbų, kad čia propagandinis filmas – tačiau čia ne propaganda. Tai žmogus, kuris jau išeina iš politinės arenos, jam jokios propagandos nereikia. Tai nėra politinės linijos stūmimas, tai yra objektyvus istorinės situacijos įvertinimas. Mes pamatėme tai, ko iki šiol nežinojome. Stovėjome už to žmogaus, kaip už sienos, ta siena dabar išeina, labai gaila, gerai būtų, kad atsirastų kita siena. Kaip sakė Linkevičius – neduok durniui kelio“, – su šypsena kalbėjo V.Baublienė.
