15min susisiekus su aktoriumi J.Gaižausku, šis neslėpė esantis itin laimingas dėl dukros įgyto rinkodaros bakalauro ir magistro prestižiniame Koventrio universitete.
„Kuris tėtis nebūtų, kuri mama nebūtų, kai vaikai baigia mokslus ir kai baigia pačiais geriausiais pažymiais puikiuose universitetuose. Bet kurie tėvai būtų be galo laimingi“, – šypsojosi vyras.
Tiesa, šįmet Koventrio universiteto diplomų teikimas vyko kiek kitaip nei įprastai – nuotoliniu būdu, per specialią programėlę. Dėl to J.Gaižauskas sakė šiek tiek liūdintis, mat anksčiau vykdavusi ceremonija būdavo įspūdinga. Šįkart stebėti dukros diplomų teikimą teko kartu su ja atsisėdus prie televizoriaus ekrano.
„Bet vis tiek mes su šeima gražiai susėdome, žiūrėjome ceremoniją, džiaugėmės, klausėmės sveikinimų. Buvo pakyli nuotaika, juo labiau kad ir oras šiandien gražus, saulutė švystelėjo pro langą“, – tikino pašnekovas.
Anksčiau diplomų teikimuose dalyvaudavo tūkstančiai
Na, bet panašu, kad nuotolinė ceremonija J.Gaižausko smarkiai nenuvylė. Kaip sakė jis, atmintyje išlikęs gyvas prisiminimas ir iš Gabrielės bakalauro diplomo teikimo šventės, kuri vyko tame pačiame Koventrio universitete, tad tai netrukdė įsivaizduoti, kaip viskas galėjo įvykti, jei ne ta nelemta pandemija.
„Į bakalaurinio diplomo teikimo ceremoniją man pavyko nukeliauti, švelniai tariant, per kraujus, – prisiminimais atgal žengė aktorius. – Tuomet turėjau spektaklį Klaipėdoje, naktį, ryte aš jau atsidūriau Londone iš Kauno, tada iš Londono automobiliu mane vežė į Birmingamą, iš jo keliavau į Koventrį, ten visai netoli, tam, kad suspėčiau į Gabrielės bakalauro diplomų teikimo ceremoniją.
O ji tikrai įspūdinga, kai vyko realiai. Ji vyko didžiulėje bažnyčioje, dalyvavo tūkstančiai studentų“, – pasakojo aktorius. Ir pats Koventrio miestas yra įspūdingas – ten gyvena keliasdešimt tūkstančių studentų, o 80 proc. žmonių dirba švietimo srityje, kitaip sakant – universitetams.
Panašu, kad ir pati Gabrielė, pasirinkusi Koventrio universitetą, nenusivylė. Paklaustas, kodėl būtent šis universitetas buvo jos prioritetų sąraše, aktorius tikino, kad mokyklą baigusi mergina stojo maždaug į penkis skirtingus universitetus užsienyje.
„Kadangi jos pažymiai buvo puikūs, ji mokymosi įstaigą galėjo rinktis. Mes neįkalbinėjome, leidome jai pačiai apsispręsti. O ji rinkosi pagal tokius parametrus, kurie nebuvo susiję su miestais. Tai buvo labiau susiję su universiteto lygiu, su paskaitų įdomumu, būtent ta specialybe ir tais dėstytojais, kurie jai buvo būtini.
Juo labiau, kad būtent Koventrio universiteto Rinkodaros fakultetas patenka į geriausių pasaulio universitetų 20-uką rinkodaros srityje“, – sakė J.Gaižauskas ir pridūrė, jog šie rodikliai reiškia ypač geras dėstytojų kompetencijas.
Kol Gabrielė studijavo Didžiojoje Britanijoje, J.Gaižauskui teko ir nemažai kartų apsilankyti svečioje šalyje vien tam, kad susitiktų su dukra. Visgi tai – menka bėda, kai pasaulis buvo mažiau uždaras nei dabar.
„Tuo metu pasaulis atrodė labai mažais, tai ta pati Europa. Ar tris valandas nuvažiuoti iki Klaipėdos, ar tris su puse skristi iki Birmingamo ir 20 min. pavažiuoti iki Koventrio. Jausmo, kad ji toli, nebuvo. Aišku, ilgesys visada yra, ypač kai ji ilgiau pabūdavo namie ir po atostogų išvažiuodavo“, – tikino pašnekovas.
Ypač J.Gaižauskas sakė savo prisirišimą prie dukters pastebėjęs per mažyčius įpročius, kurie vis sutrikdydavo. „Pavyzdžiui, būdavo, eini vakare vėlai miegoti ir pagalvoji, kad reikia praverti dukros kambario duris, kad mūsų šunelis, jorkšyriukas, galėtų laisvai judėti ir nebrazdintų kojyte. Ir staiga sutrikęs sustoji prie durų, supranti, kad dukra išskrido, jos nėra“, – juokėsi aktorius.
Visgi nuotolinis bendravimas ir kartkartėmis į dienotvarkę įsiterpiančios kelionės padėjo su dukra palaikyti tokį ryšį, kuris, rodosi, kaip pavydėtinas. Tiesa, ypatingo atspalvio J.Gaižauskas tam nesuteikia.
„Mūsų santykiai nuostabūs, bet koks daugiau gali būti santykis, kai šeimoje yra viena dukra? Ji mylimiausias, vienintelis vaikas, ką čia būtų galima daugiau ir pasakyti. Santykiai tikrai artimi, šilti, bet ne tik su manimi, ir su mama“, – sakė jis.
Mokydavosi per naktis
Paklaustas, tai kaipgi šitaip pavyko išauginti geriausių rezultatų siekiančią dukrą, J.Gaižauskas pripažino, jog tai nebuvo lengvas darbas, bet visai dėl kitų priežasčių, nei pasirodytų.
„Buvo absoliučiai sudėtinga technika – netrukdyti vaikui, – juokėsi jis, – Gabrielė yra nepaprasto kruopštumo žmogus, ji nuo mažens pasižymėjo tokia savybe, kad ji nenueis miegoti nepabaigus darbų. Nesvarbu, ar ji buvo penktoje, ar septintoje klasėje, nepaisant tėvų grasinimų ir sakymų, kad jau yra po vidurnakčio ir metas miegoti, jeigu ji neparašė kokio darbo, ji neidavo miegoti.“
Kad ir kaip būtų bandę dukrą atkalbinėti Gaižauskai, akcentuodavę miego svarbą, su dukra kovos būdavo bevaisės.
„Laikui bėgant supratome, kad tai yra beviltiška, net neverta to daryti, vis tiek nepasieksi jokio rezultato, tik nuotaiką susigandinsi“, – patikino pašnekovas.
Taip ir užaugino juodu Gabrielę – santykius grįsdami visišku pasitikėjimu. Netgi ir šiuo laikotarpiu J.Gaižauskas sako nesiveliantis į klausimus, kokiu karjeros keliu Gabrielė nuspręs pasukti, nes ja visiškai pasitiki.
„Visada buvau už tai, kad ji pati apsispręstų, ką jai daryti, taip yra teisingiausia. Apskritai, jauno žmogaus nereikia stumti į kampą, kai paskui gali pasirodyti, jog tas kampas yra visai ne jo.
Mano dukra puikiai priima sprendimus, yra suaugęs, protingas žmogus, aš ja visiškai pasitikiu. O tie sprendimai priklausys ne nuo primityvių klausimų Lietuvoje ir Anglijoje, o nuo galimybių, nuo to, kur įdomiausia, kur didžiausios erdvės. Jauni žmonės paprastai renkasi taip“, – svarstė aktorius.
Prieš paleisdamas Gabrielę J.Gaižauskas jai turi vieną palinkėjimą – tai ir toliau siekti kuo daugiau.
„Linkiu svajoti, pasitikėti savimi ir kantriai kiekvieną dieną tos svajonės siekti. Neišvengiamai ateis diena, kai ta svajonė bus pasiekta. Tada galbūt ateis laikas siekti kitų svajonių. Kitaip tariant, kuo didesnė svajonė bus, tuo ilgiau bus galima jos siekti.
Yra toks pasakymas: kai stengiesi pasiekti dangų, tai galbūt pasieksi pušų viršūnę, jeigu stengsiesi pasiekti pušų viršūnę, tai tik braižysiesi į jų kamienus. Aš linkiu didelių svajonių.“
