Panašiai nutiko ir šįkart – drauge su dešimt kartu vykusių lietuvių jiedu nepilnas dvi savaites praleido egzotiškojoje Kuboje.
Kodėl Kuba? „Norėjosi kitokios kelionės, norėjosi tolimesnių kraštų. Europoje jau nemažai kur pakeliavę buvome, paskutinius kartus – Kretoje, Gruzijoje. Dabar svajojome apie tokį kraštą, apie kurį sakoma, kad gal čia pirmą ir paskutinį kartą“, – 15min pasakodamas kelionės nuotykius linksmai šnekėjo Justinas.
Mintį apie atostogas Kuboje jau kurį laiką brandino ir Miglė – šis kraštas ją jau seniai traukė. O kadangi ji buvo šios išvykos iniciatorė, nusprendė – laikas šia kryptimi pakelti sparnus dabar, kita stotelė – Havana.
„Kelionė į Kubą – Miglės staigmena. Jau nuo lapkričio kalbėjome, kad norime pakeliauti, tačiau nebuvome tiksliai nusprendę, kur. Žmona tepasakė, kad pasiplanuočiau atostogas vasarį – abu tuo metu turime mažiau darbų, abiem ramesnis laikas. Juolab kad seniai jau ir atostogavome, kai gimė vaikai – visą dėmesį skyrėme jiems ir darbams. Kai sužinojau, kad keliaujame į Kubą, pamenu tik pagalvojau – oo, įdomu! Kuba? Kodėl gi ne?“ – šypsosi Justinas.
Pora susikrovė lagaminus ir paskutinį lietuviškos žiemos mėnesį patraukė ten, kur amžina vasara – už kone 9 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos esančiame temperamentingame krašte jie pasijuto lyg kitame pasaulyje.
Netrūko nei saulės, nei gero oro, juos žavėjo ir nuostabi atogrąžų gamta – džiunglės, užburiantys kriokliai. O kur dar savitos istorijos, kultūros kupini miesteliai, salos.
„Standartinės atostogos viešbutyje prie baseino – ne man, nemėgstu tokio poilsio. Per 12 kelionės dienų 6 jų skyrėme šalies pažinimui, daug važinėjome aplink, keliavome, ir tik kelias jų skyrėme pasyvesniam poilsiui – leidome sau ir patinginiauti“, – pasakojo Justinas.
Lietuvius maloniai nustebino vietinių svetingumas, draugiškumas ir neišsenkantis pozityvumas – plačios vietos žmonių šypsenos ir geranoriškas bendravimas juos lydėjo visos kelionės metu.
Justinas taip pat atkreipė dėmesį į vietinių meilę muzikai – kubietiškus ritmus miestų ir miestelių gatvėse jie girdėjo nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties.
Keliaudama po šalies sostinę Havaną pora susipažino su vietos gidu, kuris Justiną ir Miglę pavedžiojo įdomesniais nei įprasta maršrutais, leido pajusti tikrąją miesto dvasią.
„Aplankėme „El Nicho“ nacionalinį parką, daug miestų ir miestelių – San Klarą, Sjenfuegosą, taip pat ir Trinidadą. Leidomės į ekskursiją laiveliu požemine požemine El Indio upe į Indėno olas – buvo labai įdomu ir gana ekstremalu. Taip pat aplankėme krokodilų fermą“, – sakė jis.
Justinui teko patirti ir nuotykių, vienas tokių – kai jiedu su žmona vaikštinėdami Trinidado gatvėmis pasiklydo, teko prašyti vietinių pagalbos.
„Gidas mums ir visai grupei aprodė miestelį ir paskui mes su žmona atsiskyrėme. Nardėme nardėme po miestą, kol supratom, kad pasiklydom. Teko prašyti vietinių pagalbos, pasigavau kubietę, sakau ieškome mėlyno viešbučio. Maloniai nustebino tai, kad ji viską metė ir suskubo padėti. Galiausiai radome, o vietinių draugiškumas įsiminė ilgam“, – įspūdžiais dalijosi Justinas.
Čia vietiniai esą uždirba vos po 7–12 eurų per mėnesį, gyvena skurdžiai, tačiau nedaro dėl to problemos, jų veiduose netrūksta optimizmo, jie linkę vieni kitiems padėti.
Atvykęs į Kubą Justinas sako pirmiausia išmokęs ir gido išsakytą ispanišką frazę, kurią perfrazavus ji skambėtų, kad „mums nieko nereikia, mes viską pasidarysime patys“.
Vos prieš kelias dienas grįžusi į Lietuvą pora sako jau pasvarstanti ir apie naujas kryptis. Kaip patys sako, norų aplankyti naujas šalis daug, tačiau tarp svajonių krypčių – Čilė, Meksika, Brazilija, Tailandas, čia jie norėtų labiausiai.
O kol kas vėl tenka grįžto į realybę Lietuvoje – jos Justinas tinkina per šias porą savaičių labai pasiilgęs. „Pasiilgau vaikų, cepelinų pasiilgau. Todėl kol kas apie kitas keliones dar negalvojame“, – juokėsi jis.
