D.Žeimytė kartu su kitais artimaisiais nusprendė pasakyti atsisveikinimo kalbą. Jos teigimu, R.Žilinskas labai mylėjo ir gerbė žmones, kartais net neįvertindamas savo galimybių. Taip pat jis labai mylėjo gyvenimą.
„Dėkoju Dievui už tai, kad turėjau galimybę susipažinti su Roku. Ir pastaruosius keletą metų su juo bendrauti labai artimai“, – kalbėjo D.Žeimytė.
Pasak jos, dabar kalbame apie tai, koks Rokas buvo, tačiau būtuoju laiku, neva taip nederėtų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Roką Žilinską į paskutinę kelionę lydėjo jo bičiuliai ir buvę kolegos
Ji prisiminė, kaip R.Žilinskas jai padėjo, kai buvo labai sunku. „Kai man buvo sunkus laikotarpis, jis atsirasdavo visiškai netikėtu momentu ir mane tempdavo iš namų, kad tik nesėdėčiau viena. Sakydavau: „Rokai, atstok, aš niekur nenoriu eiti“. O jis sakydavo „Renkis, puoškis, einam“. Buvo toks, kuris neleido liūdėti“, – dalinosi prisiminimais D.Žeimytė.
Pasak D.Žeimytės, jei Rokas pats būtų savo laidotuvėse, jam patiktų matyti tiek daug žmonių šalia, o jis pats greičiausiai pasakytų: „Aš, Rokas Žilinskas, jus visus labai myliu. Mylėkite ir branginkite vieni kitus, džiaukitės gyvenimu. Ir, svarbiausia, tausokite ir saugokite save“.
D.Žeimytė sakė, kad Rokas buvo tas žmogus, kuris labai gerbė ir mylėjo kitus. Todėl galbūt net buvo klaida, kad taip stipriai mylėdamas ir atsidavęs jis neįvertino savo galimybių.
„Rokas labai mylėjo gyvenimą ir tai matydavosi mažiausiose smulkmenose. Vienas paskutinių kartų, kai mes su juo susitikome ir ėjome atsigerti arbatos su jo labai mėgstamu „Napoleono“ tortu, jis sukirto didelį gabalą ir sako – imsiu dar vieną. Tada juokaudama jam sakau, Rokai, kalorijos, o jis man – ai, žinai, vieną kartą. Jis tiesiog džiaugdavosi ta akimirka, kurioje jis buvo. Labai mylėjo gyvenimą“, – virpančiu balsu kalbėjo D.Žeimytė. Pasak jo, devizas gyventi čia ir dabar – labai svarbu.
„Skrisk, mielasis Rokai. Skrisk, širdele. Žiūrėk į mus iš aukštybių ir didžiuokis tuo, ką padarei. Nes tavo palikimas yra tai, kad išeidamas tu leidai mums visiems suprasti, kad nieko nėra svarbiau kaip gyventi. Mes visi kalbame, kad Rokas buvo, bet aš nenoriu to sakyti. Aš manau, kad jis yra visuose mumyse“, – baigė kalbą D.Žeimytė. Sakydama paskutinius žodžius žurnalistė susigraudino. Graudinosi visi, susirinkę Antakalnio kapinėse.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rokas Žilinskas atgulė amžino poilsio, kalbas sakiusieji akcentavo jo gerumą ir skleistą šilumą
