Šiuo metu kartu su širdies draugu Donatu Ivanausku Filipinuose atostogaujanti atlikėja šeštadienio rytą pasidalijo kaip niekad atviru komentaru. Kaip pati sako, po kelių egzotiškoje šalyje praleistų savaičių supratusi, kad prireikė laiko, kai ji pagaliau gali atvirai kalbėti apie patirtą emocinį išbandymą.
Atviru komentaru apie kilusį skandalą ir išgyventas sunkias emocijas Jazzu sutiko pasidalyti ir su 15min skaitytojais.
„Pastarieji pusę metų man buvo labai sunkūs. Aš neatsimenu ar kada nors tiek dirbau, tačiau tai ne skundas. Aš dievinu savo darbą, nes gyvenu muzikoje. Esu laiminga ir kasdien garsiai dėkoju už šią nuostabią dovaną. Ir jei tik dirbčiau, kurčiau, būtų tikrai viskas nuostabu. Bet ne, taigi negali viskas būti paprasta.
Aš per pusę metų visiškai susivalgiau emociškai. Išgyvenau kūrybinį, įkvėpimo procesą, visiškai neturėjau sienų, buvau atvira, pažeidžiama, sakyčiau netgi silpna, nes viską atiduodavau albumo įrašams, repeticijoms tarp Vilniaus ir Londono, pasiruošimui arenoms. Ir, matyt, kai esi visiškai švari ir atlapa širdimi, pradeda lipti aplinkos šiukšlės. Tai taip ir atsitiko“, – dalijosi Jazzu.
Atlikėja prakalbo, kad per visą šį laikotarpį jai teko išgyventi pačius įvairius emocinius lūžius. „Aš patyriau psichologinį spaudimą ir smurtą, su kuriuo susitaikyti nepavyks niekada ir niekam. Dažnai man žmonės sako: „Juste, kodėl tu šitaip reaguoji, duok durniui kelią“, „Nekreipk dėmesio“ ir kitas sparnuotas frazes. Ne, to nebus. Per šitiek metų scenoje aš išmokau daug – kaip reikia nekreipti dėmesio irgi išmokau. Bet visuomet yra „bet“.
Šį kartą aš išsigandau gyventi, man atsinaujino panikos priepuoliai, negalėjau miegoti, dinginėjo balsas, puoliau į visišką depresiją. Aš tiesiog išsigandau gyventi tarp baisių, labai baisių žmonių. Galvojau, kad žmones pažįstu gerai, kad puikiai skiriu gėrį nuo blogio, ir staiga realybė smogė tiesiai į paširdžius.
Ir dabar, gulint hamake, galėčiau sakyti: „Viską pamiršau, tai nesvarbu, nereikia sureikšminti“. Bet aš tiesiog toliau bijau. Bijau dvigubų standartų, bijau tų, kurie tūkstančiais būrėsi į grupes ir diskutavo, kaip sugriauti mano karjerą ir gyvenimą, bijau agresijos“, – atvirai rašė atlikėja.
Anot Jazzu, labiausiai nustebino, kad viešoje erdvėje skaudžius ir agresiją keliančius komentarus rašė suaugę žmonės, turintys vaikų ir patys pasisakantys prieš smurtą.
„Ir nesuprantu, kodėl tiek žmonių, išmokę naudotis internetu, jaučiasi dievais, teisėjais ir kritikais. Kodėl man kažkas aiškina, kaip aš turiu atrodyti, kaip turiu kurti. Kodėl reikia iškraipyti mano žodžius savaip? (Jei jau Tapinas tada apsišiko, nes nesugebėjo atskirti netikros anketos ir nepatikrinęs bandė klikus surinkti, tai apie ką čia iš viso. Iš esmės visų veidai pasimatė tada, ypač kolegų, ir jūs žinote, kas jūs esate).
Kodėl ateiti ir apšikti kitam galvą yra gerai, o gauti atsaką į tai – negerai? Taip kad ne – durniam kelio aš neduosiu. Ir galit mane vadint dramos karaliene, sakyti, kad be reikalo švaistau jėgas, nes tai kova su vėjo malūnais, bet yra daug silpnesnių žmonių už mane ir aš puikiai žinau iki to tie durniai gali privesti. Pati išgyvenau grasinimus ir visišką tamsą, ir gyventi tapo nemiela. O stipresniems pavydžiu, bet mokomės gi ne iš stipriųjų, o iš jo didenybės Gyvenimo“, – rašė ji.
Šiame emociškai intensyviame periode Jazzu toliau koncertavo, kaip pati sako, su įvairiomis socialinėmis misijomis bent kelis kartus per savaitę važiuodavo į mažesnius miestelius, įrašinėjo albumą.
„Pačiam idiotų subujojimo pike atlaikiau M.A.M.A apdovanojimus, filmuodavausi, repetuodavau iki išnaktų ir galiausiai viską vainikavo mano pirmas solinis turas penkiose arenose. Atvirai – aš kasdien gerdavau raminamuosius arba migdomuosius, ištisai verkiau ir kabėjau ant lašelinių, nes buvau absoliučiai nerviškai išsekusi. Apie fizinį išsekimą net nešneku, nežinau, kaip mane pastatydavo ant kojų. Prieš pat arenas sau pasakiau: „Stop, gana“. Negaliu pasiduoti tuščiavidurėms emocijoms, nes turiu ir toliau pildyti savo svarbiausią misiją – dainuoti, dovanoti muziką“, – rašė Jazzu.
Komentare atlikėja taip pat padėkojo savo visuose etapuose palaikiusiems artimiesiems, kūrybinei komandai, ištikimiems gerbėjams.
„Aš neįsivaizduoju, kiek kantrybės jums reikėjo šiuo periodu. Ačiū, kad pasiimat dalį mano skausmo, kai rodos jau nebepakelsiu. Ačiū, kad leidot būti savo erdvėje, kad negalvojot, kad išprotėjau, kai tiesiog negirdėdavau, ką man sakot, nes būdavau kitoje dimensijoje. Ačiū už besąlygišką meilę, palaikymą ir tą namų jausmą, kai žinai, kad niekada nebebūsi vienas, kad turi, kur sugrįžti, ir ten gali tiesiog būti“.
Atskirą padėką Jazzu skyrė ir savo mylimajam: „Donatai, tu esi mano gyvenimo meilė. Žiūriu į tave ir galvoju: „Aš, matyt, labai geras žmogus, jei tave sutikau. O jei tau dar kažkas neaišku, meile, įsijunk bet kokią dainą albume. Kaip gera tau rašyti ir dalintis mūsų meilės istorija su visu pasauliu. Myliu tave ir noriu greičiau būti tavo žmona“,
Atlikėjos visą komentarą skaitykite žemiau:
