Žadi vykti į „Blusų festivalį“?
Taip, būtinai jame dalyvausiu! Festivalio idėja – labai puiki ir aš jai pritariu 100 procentų. Renginys skatina žmones pamąstyti apie ekologišką gyvenimą, mąstyti „žaliai“, mažinti vartojimą, pirkti bei mainyti naudotus daiktus, vertinti rankų darbo, natūralius ir ekologiškus produktus. Ten sutiksiu daug gražių, besišypsančių žmonių ir prisipirksiu daug gražių suknelių! (Šypsosi)
Tai apranga tau labai svarbi?
Esu scenos žmogus, man patinka puoštis, todėl tiesiog privalau skirti laiko savo išvaizdai, savito stiliaus paieškoms, supratimui apie madą. Manau, kiekvienas žmogus turi skirti dėmesio savo aprangai, nes tai yra puiki terpė reikšti savo požiūrį, supratimą, būti pastebėtam. O ir pats tada geriau jautiesi.
Kaip skiriasi tavo kasdienė ir sceninė apranga?
 |
| Miglės Bačkovaitės nuotr./Jazzu |
Skiriasi daug kuo, tačiau nekardinaliai. Ir kasdieniniam gyvenime, ir ant scenos man patinka kažkuo išsiskirti. Žinoma, dienos metu su vakarine suknele iki parduotuvės neinu. Scena yra erdvė improvizuoti ne tik muzika, bet ir drabužiais, atrodyti įspūdingiau nei kasdien...
Man visada labai svarbi koncepcija – manau, apranga turi byloti apie tavo atliekamą muzikos stilių, turi būti kažkokia darna tarp muzikos ir aprangos, netgi jei tai yra eklektika. Juk ji irgi gali būti labai estetiška ir graži. Įsivaizduokit, jei kokia Whitney Houston savo garsiausią šlagerį atlikdama su simfoniniu orkestru į sceną įliptų suplėšytais džinsais ir nugertų viskio butelį – nekoks vaizdas, ar ne? Bet grupei, atliekančiai sunkųjį roką, tai dar ir kaip tinka. (Šypsosi)
Kaip dažnai atnaujini savo drabužių spintą ar batų dėžę?
Pakankamai dažnai. Dabar vasarą, kai nesu Londone, apsiperku šiek tiek mažiau, nes man nepatinka apsipirkinėti Lietuvoje. O štai Londone kaskart kur nors išėjus namo parsinešdavau ką nors naujo. (Šypsosi) Dievinu Londono vintažines parduotuvėles, taipogi turgus, mažas parduotuvėles Covent Gardene... Mane vargina didžiuliai prekybos centrai, šviesos juose, žmonių šurmulys. Tai yra parduotuvės masėms, o man labiausiai patinka vienetiniai daiktai.
Tave riboja kaina, kai pamatai ką nors labai gražaus?
Dėl patikusio daikto galiu išleisti visus savo honorarus. Gal tai ir kvaila, bet jei ko nors tikrai labai noriu, nematau tikslo savęs riboti. Kaip moteriška… (Šypsosi) Beje, aksesuarų nešioju labai mažai. Man svarbiau yra detalė ant paties drabužio. Kartais įsiveriu auskarus. Mano mama jau daug metų turi sidabro dirbinių saloną, todėl visada galėjau imti ir puošis, kuo tik noriu. Tai gal prisipuošiau... (Šypsosi)
 |
| Miglės Bačkovaitės nuotr./Jazzu |
Kada ir kaip atradai vintažinę madą?
Atradau ją 16-os metų, kai pradėjau kraustyti močiutės spintą sode. Aš visad jausdavau keistą nostalgiją tiems laikams, kai „seneliai dar buvo jauni, o tėvai kaip vaikai“ (čia iš „Keistuolių teatro“). Prisimenu, kai buvau kokių 13 metų, galvojau: „Dieve, kaip negražu kažkokie sportbačiai, apvalūs akiniai, džinsai iki bambos, šukuosenos kaip kokios tetulės iš sovietinių restoranų.“ O tada mada ėmė ir sugrįžo. Kartu su ja – ir mano požiūris į ją.
Kai kurie žmonės vengia rengtis jau dėvėtais drabužiais dėl energetikos ar kitų psichologinių dalykų...
Man atrodo viskas daugiausia priklauso nuo požiūrio, savitaigos, įsitikinimo. Pamenu viename Londono vintažiniame salone brandi pora išpardavinėjo savo daiktus. Aš dažnai vis kažką pas juos nusipirkdavau ir kartą ta pagyvenusi moteris padovanojo man savo mėgstamiausią jaunystės megztuką, kurį ji vilkėjo, kai pirmą kartą sutiko savo vyrą, su kurio nugyveno visą gyvenimą. (Šypsosi) Nepatikėsit, bet labai greitai įsimylėjau ir aš! (Juokiasi) Geriau tikėti gerais dalykais nei blogais. Nereikia sureikšminti daiktų, jie juk neapvogs, nenužudys ar dar ko nepadarys...
Gal galėtum palyginti Lietuvos ir Londono vintažinių drabužių pasiūlą, parduotuvėles?
Londone yra kur kas daugiau ir tų parduotuvėlių, ir pasiūlos, ir įvairovės... Lietuvoje tokios parduotuvės – gražios ir stilingos – pradėjo rastis dar visai neseniai, tačiau labai džiugu, kad šis reiškinys plečiasi. Jauni žmonės nebijo puoštis, kuria savo stiliaus charakteristiką – tai ugdo žmogaus skonį ir yra kur kas pigiau nei vardiniai nauji daiktai, todėl prieinama kiekvienam. Reikia tik turėti fantazijos!
 |
| Erik Erxon nuotr./Jazzu |
