Neseniai virtualioje erdvėje ėmė plisti ir vaizdo įrašas, kuriame pateikiamas esą dėl kūno linijų ašarojančios dainininkės interviu fragmentas iš senos televizijos laidos. Fone groja graudi muzika, skatinama paspausti nurodytą nuorodą.
„TV žvaigždė pradėjo verkti, sakydama, kad siauras kūno paslaptis! Išsami informacija svetainėje!“ – prie vaizdo įrašo skelbia užrašas netaisyklinga lietuvių kalba.
Vis dėlto apsilankius minėtame puslapyje jame niekas nepardavinėjama, o ir pati svetainės paskirtis atrodo neaiški.
Istorija be galo
Tačiau su internetiniais sukčiais Jazzu vadyba kovoja jau toli gražu ne vieną mėnesį. Pastebėjus, kad atlikėjos vardas ir atvaizdas naudojamas melagingai reklamai, kelis kartus pagalbos buvo prašoma Nacionalinio kibernetinio saugumo centro. Vis dėlto pasirodė, kad tai – kaip kova su vėjo malūnais.
„Jeigu Lietuvos teritorijoje tam tikras puslapis užblokuojamas, labai greitai atsiranda naujas. Toks žaidimas“, – 15min situaciją komentavo Jazzu vadybininkas Lauras Lučiūnas.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad serveriai, kuriais, pasitelkiant Jazzu, skleidžiama melaginga informacija, yra Rusijoje. Tai tik dar labiau apsunkina padėtį.
„Lietuva turėtų kreiptis į Rusiją, bet kadangi tarpusavio sutarčių nėra, iš Rusijos pusės serverių tikrai niekas neblokuos, o galbūt jie netgi specialiai inicijuojami. Tai šitą mes irgi puikiai suvokiame“, – sakė L.Lučiūnas.
Jis pripažino, kad nusivylė kibernetinį saugumą prižiūrinčia Lietuvos institucija. Anot Lauro, bendradarbiavimas su ja nepadeda tinkamai spręsti situacijos.
„Čia yra vidinės spragos, kurias reikia bandyti ištaisyti, nes faktas, kad būtų galima reaguoti greičiau. Mes kreipiamės, siunčiame nuorodas, tada jie daro tyrimą, bet reakcijos labai lėtos“, – apgailestavo L.Lučiūnas.
Kreipėsi į teisininkus
Jazzu vadybininkas dėl šios situacijos neslėpė apmaudo. Nematant kitos išeities, bet norint išsiaiškinti, kas už to slypi, neliko nieko kito, kaip tik imtis iniciatyvos patiems – teko privačiai kreiptis į teisininkus.
„Mes supratome, kad nieko labai čia nenuveiksime, nematome kitų variantų, tad pradėjome veikti per advokatų kontorą. Turime viską tvarkyti už didelius pinigus“, – kalbėdamas su 15min prisipažino Lauras.
Kadangi jau žinoma, iš kurios valstybės veikiama, dabartinis veiksmas – serverių savininkų Rusijoje paieška. Vėliau bus mėginama ten kelti bylą. „Visa tai daroma privačia tvarka, nes Lietuvoje nėra normalių priemonių, kaip tai padaryti“, – dar kartą pabrėžė L.Lučiūnas.
Anot Lauro, pernelyg nesitikima, kad pavyks ką nors prisiteisti. Pagrindinis tikslas – kad tokie atvejai būtų pažaboti.
„Svarbiausia, kad nebebūtų klaidinami gerbėjai. Žmonės įvairiai reaguoja, kai kurie galvoja, kad pateikiama informacija yra tikra. Į oficialius Jazzu puslapius ir asmenines paskyras per dieną gaunama nemažai laiškų, kuriuose gerbėjai klausia, ar iš tikrųjų jai šitas kremas padeda, ar iš tikrųjų ten jai kažkas pakenkė. Paprastai žmonės tiki tuo, ką sako garsūs žmonės, juk jie yra nuomonės formuotojai“, – situaciją apžvelgė L.Lučiūnas.
Kol kas sunku įvardyti, kokiais konkrečiais tikslais iš Rusijos naudojamasi Jazzu vardu, mat ne visuose tokio pobūdžio skelbimuose buvo raginama kažką įsigyti. Todėl atlikėjos vadybininkas neatmeta varianto, kad tokios fake news gali būti ir politinio įrankio dalis.
„Perkūnas žino. Tačiau į panašias situacijas garsūs žmonės patenka daugelyje užsienio šalių, todėl, mano nuomone, esminis tikslas yra, kad jie būtų nepatenkinti, skųstųsi, reikštų nepasitenkinimą savo šalimi. Tiesą sakant, šiems provokatoriams tai daryti sekasi, nes pas mus apsaugos priemonės neveikia, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras mums negali padėti“, – kalbėjo Lauras.
Padėti Jazzu – ne NKSC kompetencija?
Vis dėlto iš Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento gautame atsakyme teigiama, kad Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pagelbėti negali, nes tai ne jų kompetencija – Jazzu atvejis nėra laikomas kibernetiniu incidentu.
„Kibernetinis incidentas apima žalingą poveikį informacinių sistemų, neviešų duomenų ir tinklų saugumui, pavyzdžiui, įvairūs įsilaužimai į informacines sistemas. Vienas naujausių pavyzdžių – naujienų portalo nulaužimas.
Kadangi naudojamas žmogaus atvaizdas be jo sutikimo, nelegaliai, rekomenduojame kreiptis į policiją. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) taip pat informavo dėl melagingo turinio tinklalapio prieglobos paslaugų teikėjus, iš kurių atsakymas buvo sulauktas, jog svetainės savininkai yra informuoti dėl turinio pašalinimo“, – 15min komentavo departamento atstovai.
Pasiteiravus, ar dėl to, kad nusikaltėliai daugiausiai veikia iš kaimyninės valstybės, situacija tampa kone beviltiška, jie pripažino, kad Lietuva be Rusijos įsikišimo pagelbėti iš tiesų nelabai galėtų. Kiekvienoje šalyje yra taikomi ir tos šalies įstatymai.
„Tai priklauso nuo Rusijos Federacijos teisinės bazės bei privačių kompanijų noro ir reputacijos šalinti tikrovės neatitinkantį turinį savo jurisdikcijoje. Nei NKSC, nei Lietuvos Respublika neturi jokių teisinių ar techninių priemonių, leidžiančių uždrausti, keisti, viešinti ar liepti atlikti kokius nors veiksmus dėl Rusijos Federacijoje skelbiamų duomenų“, – skelbiama komentare, kurį gavo 15min.
Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai paragino žmones būti atidesnius ir netikėti viskuo, kas rašoma tokio pobūdžio skelbimuose.
„Kasdien internete naršančiam žmogui, NKSC rekomenduoja kritiškai mąstyti ir vertinti turinį. Nusikaltėliai visada bandys pasitelkti socialinės inžinerijos metodus, kai naudotoją skatins užkibti ant nemokamų ar neįtikėtinai pigių daiktų, gąsdinti, kad kompiuteris yra užkrėstas, šantažuoti dėl duomenų, todėl kritinis mąstymas yra geriausias ir pirmas apsisaugojimas nuo nusikaltėlių“, – patarė jie.
Gali būti ir propagandos įrankis
15min susisiekė ir su Lietuvos kriminalinės policijos biuro Komunikacijos skyriumi. Jo atstovai teigė, kad neteisėtas asmens atvaizdo panaudojimas savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.
Jų žodžiais, tuomet, kai, asmens manymu, pažeista teisė į jo atvaizdą, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.22 str. 3 d. nuostatomis. Minėtame straipsnyje skelbiama: „Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.“
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. nagrinėja dar kitą klausimą – jame apibrėžiama galimai nusikalstama veikla tuo atveju, jei apie žmogų paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri jį gali paniekinti, pažeminti arba pakirsti juo pasitikėjimą. Dėl to reikėtų kreiptis į policiją.
Pasiteiravus, ko Jazzu ar kitais panašiais atvejais siekia sukčiai, Lietuvos kriminalinės policijos komunikacijos atstovai akcentavo, kad pagrindinis tokio pobūdžio veiksmų tikslas – atkreipti interneto vartotojų dėmesį ir paskatinti juos apsilankyti atitinkamose svetainėse. Tiesa, kiekvienas atvejis – individualus.
„Kartais gali būti bandoma tiesiogiai parduoti kokią nors prekę ar paslaugą, kartais tai gali būti internetinė svetainė, kurioje reklamuojamos su pradiniu skelbimo turiniu nesusijusios prekės ar paslaugos, tam tikrais atvejais susidomėjęs asmuo gali būti nukreipiamas į nesaugias internetines svetaines, kur gali būti bandoma išvilioti asmens duomenis ar apgaulės būdu užvaldyti pinigines lėšas.
Įmanomos ir situacijos, kai žinomų asmenų vardai ar atvaizdai gali būti naudojami siekiant nukreipti vartotojus į svetaines, kurios galėtų būti naudojamos ir kaip propagandos įrankis“, – skelbiama Lietuvos kriminalinės policijos biuro komunikacijos komentare.
Visiems patariama atkreipti dėmesį į internetinėje erdvėje matomų skelbimų ir naujienų turinį ir bendrą turinio kokybę. Tai – būdas melagingą informaciją atskirti nuo tikros.
„Dažnu atveju klaidinantys skelbimai būna parašyti netaisyklinga lietuvių kalba su gramatinėmis klaidomis, skelbime naudojamos skambios frazės apie neva stebuklingą kokio nors daikto efektyvumą, žadamas lengvas būdas praturtėti. Visada naudinga pasitikrinti skelbiamą informaciją kituose šaltiniuose, paieškoti atsiliepimų apie prekes ar paslaugas siūlančią įmonę“, – komentavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Romantiškoji Jazzu privertė spurdėti klausytojų širdis: dalinosi tuo, ką turi brangiausio – muzika
TAIP PAT SKAITYKITE: Po mėnesio tylos atsigavusi Jazzu: „Baisiausias gyvenime dalykas yra jaustis nereikalingai“
