Šiuo metu filmuojamas antrasis ilgametražis režisierės Linos Lužytės filmas pasakoja apie tris moterų kartas – trylikametę Moniką, jos mamą Jolantą ir senatvine demencija sergančią močiutę, kurios persikelia gyventi į Dubliną. Jolanta yra profesionali pianistė, bet dirba žuvies fabrike, o Monika svajoja tapti dainininke. Kartą jos pakviečiamos pagroti Pilyje. Monika tiki, kad tai gali būti jų „laimingas bilietas“, bet Jolanta koncertuoti atsisako. Kad gautų pinigų kelionei Monika nusprendžia pagrobti savo pačios močiutę...
Jolantą vaidina Gabija Jaraminaitė, močiutę – legendinė kino aktorė Jūratė Onaitytė. O Monikos vaidmuo atiteko kine pirmuosius žingsnius žengiančiai, žymaus Lietuvos kino ir teatro aktoriaus Jokūbo Bareikio dukrai Barborai Bareikytei.
15min mergaitės tėvas pasakojo, kad dukros vaidybinį talentą jiedu su žmona pastebėjo dar vaikystėje, tačiau kad dukra sieks aktorės karjeros, jie tikrai net nenutuokė.
Visgi atsidūrus tinkamu laiku, tinkamoje vietoje Barboros išskirtinumas ėmė kalbėti pats už save. Taip atkeliavo ir pagrindinis vaidmuo, į kurį mergaitė žiūri ne kaip į nuotykį, o kaip į rimtą darbą.
– Jokūbai, kaip atradote dukros talentą?
– Jai nuo mažens patikdavo dėmesys ir veikla, kuri sukdavosi apie ją. Barbora ir būdama maža visuomet stengdavosi atkreipti visų dėmesį dainuodama ar deklamuodama.
Kiek vėliau pamatėme, kad ji gali kalbėti baltomis eilėmis. Paprašius papasakoti ką nors, pavyzdžiui, apie gėlę, ji imdavo rimuotai apie ją kalbėti. Tada ir supratome, kad gyslelę ji turi.
– O kaip Barbora atsirado kine?
– Prieš 5-erius metus važiavau į atranką ir dukra užsimanė kartu. Netikėtai pasiūlė pasifotografuoti ir Barborai. Tačiau porą metų po to jokių žinių iš agentūros nesulaukėme.
O kartą man paskambino ir dukrai pasiūlė pabandyti patekti į Linos Lužytės filmą „Pilis“. Barborai sutikus, ji, kaip ir visos mergaitės, gavo užduotį sudainuoti Jeffo Buckley „Hallelujah“. Iškart po to gavome kvietimą dalyvauti rimtesnėje atrankoje, kurioje galiausiai ją pakvietė vaidinti pagrindinį vaidmenį.
Pirmasis jos filmas buvo kiek anksčiau, ji vaidino Tomo Vengrio režisuotoje juostoje „Gimtinė“. Filmo kūrybinė grupė atėjo į M.K.Čiurlionio menų mokyklą, kur dukra mokosi, ir pasiūlė mokiniams ateiti pasibandyti į atranką. Barbora iš pradžių paklausė mūsų, kaip jai elgtis. Visgi atrankose tenka patirti streso – reikia stoti prieš kamerą, atlikti užduotis. Bet pasiūliau pabandyti. Po šio bandymo pakvietė į kitą etapą. Jau tada supratau, kad ji yra labai įdomi, kažkuo traukia režisierius.
Aš tikrai neturėjau ambicijų, kad mūsų šeimoje būtų trys aktorių kartos – senelis, sūnus ir anūkė...
– Turbūt džiaugsmo šūksniai gavus vaidmenis namuose ilgai netilo...
– Ji labai santūriai į visa tai žiūri. Kai ją stebiu, suprantu, kad jai tai nėra tiesiog nuotykis. Ji to nedaro dėl to, kad atsidurtų kino teatre, visi matytų, atpažintų... Barborai labai patinka visas procesas.
– O jūsų neteko įkalbinėti, kad dukrai leistumėte išbandyti aktorystės duonos? Kiti sakytų, visgi dar tokia jauna, gal reiktų leisti pasidžiaugti vaikyste...
– Aš tikrai neturėjau ambicijų, kad mūsų šeimoje būtų trys aktorių kartos – senelis, sūnus ir anūkė... Aš skatinu tai, kas Barborai yra įdomu, taip elgiuosi su visomis savo dukromis. Gal ir nenorėčiau, kad ji eitų į teatrą, bet iš kitos pusės, juk neuždrausiu. Dabar yra toks amžius, kad jai tai patinka, jos nereikia versti, ši veikla artima, brangi ir įdomi.
Kadangi pats esu šioje veikloje, žinojau, kad apie ją pradės rašyti žiniasklaida, atsiras komentarų, didelis dėmesys. Todėl iš anksto ėmiau su ja daug kalbėti. Įspėjau, kad ji gali prarasti kai kuriuos draugus, kiti gali norėti ja pasinaudoti. Taip pat kadangi šiame filme ji atlieka pagrindinį vaidmenį, turi daug privilegijų, su dukra kalbėjomės apie pagarbą visai aikštelės komandai.
– Juk kino aikštelėje dirbti iš tiesų nėra lengva. Ten ir pamainos nuvargina, ilgai trunka, tenka dirbti prie įvairiausių sąlygų... Barbora nesiskundžia?
– Aišku, kad pavargsta. Juolab šis darbas galiausiai tampa rutina. Scenos, lokacijos keičiasi, bet esmė ta pati. Bet kuriuo atveju, ji nesiskundžia, žinojo, kur eina, ir buvo tam pasiryžusi.
– Prieš išleisdamas į kino aikštelę, turbūt viską iki smulkmenų apie filmą išsiaiškinate?
– Aš visada pirmiausia paklausiu, ar Barborai yra įdomu. Jei ji nenorėtų, tikrai nesistengčiau įkalbinėti. Bet kadangi ji nori, tai kaip tėtis, aišku, pasižiūriu, koks scenarijus, kokios bus scenos. Šiuo atveju komanda buvo puiki, vienas malonumas su jais bendradarbiauti. Filmą „Pilis“ jie beveik mėnesį filmavo Airijoje. Bet visi labai globojo ir saugojo mano vaiką.
– Mokslams ši Barboros aistra netrukdo?
– Mano požiūris į mokyklą yra labai rimtas. Filmą „Pilis“ jie turėjo pradėti filmuoti balandį, todėl iš anksto derinomės su mokytojais, administracija. Taip pat M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje prašėme paankstinti fortepijono egzaminą. Bet galiausiai viskas nusitęsė ir filmuotis pradėjo tik vasarą, todėl Barborai nereikėjo praleisti pamokų.
– O jūs patarimų dukrai duodate? Gal net kartu scenarijus skaitote, mokotės?
– Oi tikrai ne. Aš manau, kad jei Barbora jau buvo įdomi dviem režisieriams, savo pastangomis to pasiekė, tai aš nelabai turiu, ką dar pasakyti. Galėčiau kištis, siūlyti, kaip geriau elgtis. Bet ji pati viską puikiai jaučia, visiems tai tinka, todėl jei dar aš mokyčiau, galėčiau pagadinti arba kokį kompleksą sukelti. Todėl leidžiu tekėti sava vaga.
– Tai ar tėtis linkėtų dukrai aktorės karjeros?
– Aš manau, kad kiekvienas turime daryti, tai, kas patinka. Filmuotis profesionaliame kine yra labai gera, čia suteikiamos puikios sąlygos. O jei dukrai ir toliau patiks, tai tebūnie.
Bet žinot, aktoriaus darbas yra labai banguotas, nepastovus. Vieną dieną esi „ant bangos“, kitą – jau nebeįdomus.
Barbora yra sakiusi: geras tavo darbas. Bet aš jai atsakiau: dar nebuvai teatre
– O pati Barbora buvo kada užsiminusi, kad svajoja tapti aktore, galbūt ateity net studijuoti šią sritį?
– Dar ne. Ji yra sakiusi: geras tavo darbas. Bet aš jai atsakiau: dar nebuvai teatre, neskubėk spręsti (juokiasi). Kinas yra visai kas kita, ten ir pagarba aktoriui kitokia, mažiau rutinos.
Žiūrėkite galerijas:
