Įsileidusi į svečius Žmonės.lt J.Leonavičiūtė parodė, kaip šventėms papuošė savo namus, pasidžiaugė kieme stovinčia Kalėdų egle. Šventėms šįmet ji nuoširdžiai ruošėsi, tik neslepia – susikaupė tiek daug darbų, kad ir juos nudirbti, ir pasiruošti Kalėdoms buvo sunku. „Nėra kada atsikvėpti. Gerai būtų, jei laikas dviem paroms sustotų – išsimiegočiau, daugiau jo praleisčiau su šeima. Tačiau visko suderinti nepavyksta, nors ir stengiuosi rasti laiko ir šeimai, ir darbui“, – sakė J.Leonavičiūtė.
Kūčių vakarienę ji šįmet valgė pas tėvus Vilniuje. „Pusė mano šeimos narių išvykę į užsienį, gyvena ne Lietuvoje. Kūčias valgėme su likusiais – susitikome pas mano tėvus“, – Žmonės.lt pasakojo J.Leonavičiūtė.
Paklausta apie šventines šeimos tradicijas nedaugžodžiavo: „Ypatingų tradicijų nepuoselėjame. Visada švenčiame paprastai, nieko per daug ypatingo. Žinoma, ant stalo sugula 12 patiekalų, tačiau viskas taip pat, kaip ir pas kitus. Tiesa, turime tokią tradiciją po staltiese per Kūčias padėti šieno. Tada visi traukiame šiaudus ir žiūrime, kas kokį ištrauks – kas ilgesnį, kas storesnį, plonesnį ar dar kitokį. Smagiai pasijuokiame ir viskas.“
O kol kiti kalėdoja, J.Leonavičiūtė ir vėl dirba: drauge su partneriu M.Gaižausku per Kalėdas dailina šokį, kurį šeštadienį pamatys šou „Šok su manimi“ žiūrovai.
Kokių kalėdinių dovanų šįmet norėjo sulaukti Jolanta? „Man labai patinka žvakės – visad džiaugiuosi jų gavusi, nuolat praverčia. Vakarais užsidegu kelias – suteikia ramybės. Kai būnu pavargusi jos padeda atsipalaiduoti, užplūsta vidinė ramybė. Nuovargis būna, bet jis tampa lengvesnis. Žvakės tarsi sudegina blogąją energiją, o jos aplink mane tikrai daug – nemažai žmonių man linki negero“, – svarsto ji.
Paprašyta įvertinti praėjusius metus jiems apibūdinti teranda vieną žodį: „Įdomūs metai. Turbūt tik toks žodis tinkamas. Buvo ir sėkmės, ir nesėkmių – viskas turi savo balansą. Man šįmet nebuvo nuobodu. Yra, ką galėsiu prisiminti su šypsena, yra ir tokių dalykų, kuriuos prisiminsiu su ašara. Tačiau kas buvo blogai jau praėjo. Dabar į viską žvelgiu su šypsena.“
Dėl ko šįmet džiaugėsi ir dėl ko liūrėjo J.Leonavičiūtė? „Džiaugiuosi, kad sutikau ne vieną žmogų, kuris man tapo svarbus gyvenime. Supratau, kad yra gerų žmonių, kurie visada padės ir pagelbės nieko už tai neprašydami. Juk dabar dažnai už kiekvieną gerą darbą prašoma atlygio... O aš radau geranoriškų, geraširdžių, malonių, draugiškų žmonių. Kalbant apie liūdesį... Jei jis ateina, tai greit ir praeina. Svarbiausia juk tai, kad visi artimieji yra sveiki ir gyvi – kitkas eina ir praeina. Viską lemia pozityvus požiūris, o niekas nevyksta be priežasties“, – sakė ji.