„1991 metais man buvo septyneri. Sausio 13-ąją atsimenu labai ryškiai. Su tėvais žiūrėjome televizorių, neatsimenu, ar rodė „Panoramą“, ar tiesiog paskutinius tiesioginius vaizdus iš Vilniaus. Tačiau jutau baimę ir rūpestį. Visų pirma tai mačiau tėvų akyse, tada per televizorių girdimi šūviai, šūksniai ir dejonės. Išbėgau iš svetainės į savo kambarį, atsidariau spintelę ir ištraukiau tris didelius maišus žaislų. Iki sausio 13-osios įvykių nuo mažų dienų buvau didis kareivėlių, tankų, tankečių, karinės amunicijos žaislų kolekcionierius. Tris maišus ilgai rinktų žaislų be jokio gailesčio nunešiau laiptais žemyn prie krosnies. Nuėmiau virdulį, didvyriškai traukiau kareivukus ir mečiau į ugnį. Jaučiau pyktį. Įsivaizdavau, kad tokiu būdu padėsiu mūsų šaliai. Bebaigiant šią egzekuciją pribėgo mama, norėdama sudrausminti.. Bet ji pamatė, suprato, apkabino, paglostė ir pabučiavo man į kaktą.. O kokia Jūsų istorija?“ – internete rašė J.Nainys.
Žmonės.lt kviečia komentaruose papasakoti, kaip Sausio 13-ąją prisimenate jūs.