Keletas faktų
Gimė 1982 vasario 13 d. Vilniuje.
Mokslai: Vilniaus konservatorijoje įgijo choro dirigento specialybę, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – dainavimo bakalauro laipsnį. Šiais metais baigia dainavimo magistrantūros studijas (prof. V. Noreikos klasėje).
Veikla: dainininkas, kompozitorius, dirigentas. Vienas iš nepriklausomos kūrybinės grupės „Operomanija“ įkūrėjų. Šiuolaikinės operos festivalio NOA organizatorius. Rengia tobulinimo kursus dainininkams ir kompozitoriams. Dalyvavo TV muzikiniame projekte „Triumfo arka“. Sukūrė muziką dokumentiniam filmui „Gintaro kelias“, operą „Donoras“, monooperą „Izadora“ ir kt. G. Kuprevičiaus operoje „DaliGala“ atliko pagrindinį vaidmenį ir kt. Yra grupės „El Fuego“ narys.
Šeiminė padėtis: vedęs. Žmona Agnė Sabulytė (dainininkė). Vaikų neturi.
Ar tiesa, kad operos „Meška“ premjera – jūsų baigiamasis magistro darbas?
Taip. Tai viena iš tų partijų, kuriomis baigiu magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Premjera įvyks balandžio 23 dieną Rusų dramos teatre. Kūrinio tekstas A. Čechovo. Kadangi šiais metais rusų literatūros klasiko 150–ųjų gimimo metinių jubiliejus, pamanėme, kad Rusų dramos teatras – tinkamiausia vieta premjerai.
Mėgstate eksperimentuoti. Kuo šįkart žadate nustebinti žiūrovus?
Opera neavangardinė, todėl, manau, ir pastatymas, ir atlikimas bus tradicinis. Galbūt būtent tai maloniai nustebins daugelį žiūrovų. Bet kaip visada stengiamės, kad būtų kažkas kitaip, įdomiau. Tad išduosiu tik tiek, kad operos premjera labai nesiskirs nuo dramos teatro spektaklio. Norisi, kad žiūrovai be vargo suprastų veiksmą, tekstą ir pasidžiaugtų linksma bei pamokoma istorija.
Su žmona vaidinsime įsimylėjėlius (jais esame ne tik gyvenime, bet kartais ir scenoje). Šiuo projektu norime ne šokiruoti, ne ieškoti naujų vėjų, o nuoširdžiai ir kiek įmanoma profesionaliau atlikti gražią operą – padovanoti žiūrovams smagų vakarą.
Kuriate operas, muziką dramos spektakliams ir filmams, koncertuojate... Turbūt dirbate 24 valandas per parą?..
Visko vienu metu nedarau. Man svarbu ne kiekybė, o kokybė. Tad randu laiko ir knygoms, ir sportui, ir miegui. Vieną dieną per savaitę ilsiuosi – dainininkui, norinčiam išsaugoti balsą, tai būtina. O visą kitą laiką skiriu dainavimui ir kūrybai.
Nors gyvenu muzika, stengiuosi vien tuo neapsiriboti. Mane domina begalė sričių, ypač filosofija, įvairūs menai, sportas, ekonomika, politika, sociologija, psichologija... Manau, žmogus neturėtų apsistoti ties kažkuo vienu – man imponuoja tie, kurie nuolat tobulėja, mokosi, kuria, ieško peno ne tik kūnui, bet ir sielai.
Kokių dar turite siekiamybių? Turbūt po studijų esate užsibrėžęs su muzika užkariauti pasaulį?..
Na, manau, kad vienas didžiausių ir daugiausia laiko atimančių darbų yra šeima, ypač vaikų auginimas. Todėl galiu pasakyti, kad šioje srityje dauguma Lietuvos gyventojų, turinčių šeimas, pasidarbavo daugiau nei aš (šypsosi).
Taigi tų siekiamybių yra labai daug. Dar norėčiau toliau tobulinti balsą, aktorinius ir plastinius gebėjimus. Po studijų važinėsiu į tobulinimosi kursus, konkursus. Noriu kurti operas, miuziklus. Trokštu, kad šiuolaikinio muzikinio teatro menas Lietuvoje suklestėtų ir kad Vilnius taptų svarbiu Europos muzikinio teatro kultūros centru, kuriame būtų rengiami ambicingi projektai. O kitas gyvenimo etapas bus... vaikai.
Kaip du meno žmonės išsitenkate po vienu stogu – nekyla nesutarimų, kuriam kepti kotletus?..
Mūsų šeimoje nėra taip, kad moteris viską daro viena, o vyras sėdi prie televizoriaus ir šlamščia žmonos paruoštą vakarienę. Jei yra laiko, gaminu ne vien tik pusryčius. Darbus dalijamės. Beje, mes televizoriaus neturime, kotletų nekepame – mano žmona labiausiai mėgsta italų virtuvę.
Mes daug dirbame kartu, viską vienas apie kitą žinome. Būna, iškyla ir nesutarimų, bet tai normalu. Juos sprendžiame.
Nors daug ką veikiate, daugelis jus pažįsta kaip grupės „El Fuego“ vokalistą...
Džiaugiuosi, kad dainuoju grupėje „El Fuego“. Tai – labai gera patirtis ir galimybė dainuoti ir būti suprastam nesiaurame muzikos mėgėjų rate. Aš nuo pat vaikystės svajojau dainuoti pramoginės muzikos grupėje. Taigi viena iš svajonių išsipildė.
Natūralu, kad žmonės labiau atpažįsta tuos, kurie dažniau matomi per televiziją. Net ir didžiausioje salėje tave pamato daugiausia tūkstantis žmonių, o per laidą – mažiausiai šimtas tūkstančių. Savo veikla mėginu parodyti, kad galima dainuoti įvairią muziką, kad ji gali teikti ne vien gerų emocijų, bet ir sukrėsti, šokiruoti. Manau, kuo įvairesnę muziką, kuo įvairesnį meną sugeba priimti klausytojas, tuo jis yra dvasiškai turtingesnis.
