O pasekmės anaiptol nedžiugina – E.Žičkui nuskeltas dantis, šiek tiek prakirsta lūpa, skaudantis žandikaulis ir, kaip pats sako, kažkiek užgauta siela.
„Marozų yra visur“, – 15min nuoskaudos neslėpė žurnalistas. Tačiau jo teigimu, kūno sužalojimai šiame kontekste ne tiek svarbūs, daug labiau skaudina žmonių moralė – tuomet, kai jį talžė du iš stuomens ir liemens vyrai, žmonių pilnoje gatvėje niekas net nesistengė jam padėti, žurnalistas liko apstulbintas praeivių abejingumo.
Incidentas pačiame Rygos centre įvyko apie vidurnaktį. Joninės – itin latvių mėgstama šventė, todėl senamiesčio gatvės tiesiog dūzgė, mieste vakarojo minia žmonių.
Su keliais draugais gatvėje lietuviškai kalbėjęs E.Žičkus staiga pamatė, kaip link jų grupelės atskuodė du agresyviai nusiteikę, rusiškai kalbantys vyrai ir keiksmažodžiais pagražinta kalba ėmė juos koneveikti dėl... tautybės.
Tačiau žodžiams vietos čia neliko – užpuolikai ėmėsi kumščių. „Matėsi, kad tie žmonės buvo išgėrę, du dideli, pilvoti vyrai. Jie pribėgo netikėtai. Mes šešiese su draugais kalbėjomės lietuviškai ir vienas staiga griebė man už kaklo, trenkė į veidą, parvertė ant žemės. Jiems nepatiko, kad mes kalbame ne latviškai ir ne rusiškai, o savo kalba“, – 15min komentavo E.Žičkus.
Žurnalistas sako neturintis nieko prieš nei prieš latvius, nei prieš rusus. Net priešingai, pats yra mokęsis ir dirbęs Rusijoje, turi nemažai rusų tautybės draugų, o Latviją, ypač Rygą – dažnai aplanko, labai mėgsta šį kraštą.
Nepaisant to, šis nutikimas jį privertė susimąstyti apie kitas, žmogiškąsias vertybes. Juk aplink esantys praeiviai net nemirktelėjo kai šalia, jų akivaizdoje buvo viešai talžomas žmogus.
Tiesa, lietuvių kompanijoje kliuvo ne tik E.Žičkui. Mažesnį ar didesnį smūgį nuo agresyvių vyrukų gavo visi. Įtūžę vyrai nepasikuklino pakelti rankos ir prieš kompanijoje buvusią moterį, šie pagriovę ją ant žemės ėmė spardyti.
„Kadangi aš stovėjau arčiausiai, man kliuvo pirmam. Draugai bandė ginti ir gintis, bandėme ir taikiai su jais susikalbėti, tačiau jie tiesiog mus puolė“, – pasakojo E.Žičkus.
Pasakodamas istoriją žurnalistas ne kartą užsiminė, kad šioje situacijoje vis dėlto svarbesnės ne mėlynės ar kūno sumušimai. Jis įsitikinęs, kad žmonės turėtų ginti žmones, todėl abejingumas čia visiškai nepateisinamas.
Pats ne kartą kitiems padėjęs E.Žičkus stebėjosi, kad niekas net nebandė įsikišti į konfliktinę situaciją, kad jo ir draugų kompanija nesulaukė jokios pagalbos rankos.
„Iki incidento aplink mus buvo daug žmonių. Tačiau netrukus visi išsiskirstė. Matėme savo akimis, kaip vieni sėda į automobilį, kiti sprunka į restoraną, treti tiesiog žiūrėdami nueina. Tave spardo, o visi aplink užsidaro langus, tai liūdina“, – 15min mintimis dalijosi E.Žičkus.
Pasak jo, visa kompanija patyrė šoką. Medikų pagalbos jiems neprireikė, todėl vėliau tiesiog suprato, kad bandymas kviesti specialiąsias tarnybas jokios realios naudos neatneštų.