Jauna moteris spėjo patirti labai daug, todėl sako dažnai pasijuntanti brandesnė už bendraamžes. Abu tėvai labai gėrė, tad iš jųdviejų buvo atimtos tėvystės teisės.
Kartais man reikia jam priminti, kad žmonės nebūtinai yra geri ir sąžiningi... Bet jis pats – būtent toks.
Mama mirė, kai Julijai buvo septyneri. Mergaitė kurį laiką gyveno pas globėją, o vėliau pati pasiprašė į vaikų globos namus, kur aplink verdantis pasaulis tikrai nebuvo rožinis. Tačiau dėl savo sprendimo, tikina, niekada nesigailėjusi ir dėkoja likimui už visas pamokas – net pačias skaudžiausias.
Kitaip nebūtų sužinojusi, kaip reikia vertinti laimę. Tad šeima Julijai – brangiausia, ką turi. Dukra – išsvajota ir mylima. Gera finansinė padėtis jai leidžia gyventi gražiai ir įdomiai.
„Anksčiau maniau, kad mano vyras turėtų būti matęs sunkaus gyvenimo, kaip ir aš. Laurynas nėra to matęs, kartais man reikia jam priminti, kad žmonės nebūtinai yra geri ir sąžiningi... Bet jis pats – būtent toks. Jis man padėjo įveikti visus praeities demonus.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
