Apie kelionę į pietryčių Aziją jiedu galvojo jau seniai, tačiau vis kas nors pakoreguodavo planus: vieną skrydį teko atidėti dėl Nerijaus patirtos kojos traumos, vėliau bankrutavo oro linijos. „Keitėme bilietus kelis kartus. Jau galvojome, kad mums turbūt nelemta ten skristi. Svarstėme apie trumpas žiemos atostogas, tačiau galiausiai vėl apsistojome prie Tailando. Nusprendėme, kad vis dėlto privalome jį aplankyti“, – Žmonės.lt sakė Julija.
Dvi savaitės šiltuose kraštuose pralėkė akimirksniu. Spalvingasis Bankokas, Tailando perlu vadinama Puketo sala, vėl Bankokas. Ulvydams Tailandą teko pažinti iš visų pusių: pamatyti tiek judrius miestus, tiek saulėtus paplūdimius, tiek kvapą gniaužiančias šventyklas.
Pirmas kelias dienas lietuviai praleido Bankoke. Vos nusileidus lėktuvui oro uoste juos pasitiko aitrūs kvapai: baziliko, kepintų sezamų... „Pamenu, tada dar pagalvojau, tai kaip kvepės miesto viduryje, jei jau oro uostas toks kvapnus? Prognozės išsipildė – supratome, kad maistui čia teks skirti ypatingą dėmesį. Viskas per daug skaniai kvepėjo, visko norėjosi paragauti“, – juokėsi Julija.
Azijietiška virtuvė jai visuomet buvo artima, tačiau atvykus į Tailandą teko pakeisti ir mitybos įpročius. Įprastai Lietuvoje Julija valgydavo maždaug 2 kartus per dieną, o Azijoje skrandį lepino kone tris kartus dažniau. „Žinoma, porcijos buvo mažesnės, bet, rodos, nuolat kramsnojau. Vyras net klausė, kur man tiek telpa? Pati nežinojau atsakymo. Kita vertus, nors valgėme daug saldžių vaisių, nors rinkomės nemažai riebių patiekalų, per dvi savaites nukrito 3 kilogramai. Tai ir nėra daug, bet pagal suvalgyto maisto kiekį tikėjausi priaugti svorio. Akivaizdu, kad maistas ten labai kokybiškas, atrodo, tiesiog neina į kūną“, – stebėjosi ji.
Julija ir Nerijus egzotiškus patiekalus išbandė ir geruose restoranuose, ir gatvėje esančiose greito maisto užkandinėse, nepraleido progos aplankyti ir tik naktį veikiančio žuvų turgaus. „Žuvų turgus atsidaro vėlai vakare – tuomet, kai iš žvejybos grįžta laivai, ir veikia iki paryčių. Ragavome visokių įmantrybių: omarus, tigrines krevetes, šakutes, moliuskus... daugelio žuvų pavadinimai man buvo pirmą kartą girdimi. Ten kainos – neįtikėtinai mažos. Pavyzdžiui, virtas krabas kainuoja apie 4 litus. Todėl tiesiogine to žodžio prasme – apsiėdėme“, – nuotaikingai pasakojo Julija.
Ji pati nevalgo mėsos, tačiau užsiminė apie vyro išbandytą ir išgirtą delikatesą – krokodilieną. Tiesa, ir pačiai Julijai pavyko paragauti šio to labiau gurmaniško. Dvi sutiktos japonės jai rekomendavo užsisakyti salotų su gyvomis krevetėmis. „Pamačiau, kad jos labai skubėdamos valgo. Paklausiau, kas lėkštėje, o tos moterys man sako – gyvos krevetės. Nors jos pridusintos žaliosios citrinos sultimis ir prieskoniais, jos šokinėja lėkštėje, todėl reikia skubėti valgyti. Vaizdas – savotiškas, tačiau labai skanu. Šlykštu irgi nebuvo“, – prisiminė pašnekovė.
Visiems nuvykusiems į Tailandą Julija pataria keletą dienų skirti šventyklų lankymui. „Nuotraukos neatspindi ten ore tvyrančios dvasios. Gyvai, žinoma, pavyksta daug daugiau pamatyti. Bet prie tų šventyklų tokia ypatinga aura!” – sakė ji. Dar vienas svarbus niuansas – vertėtų iš anksto pasirūpinti uždaresniais drabužiais: žengiant į šventyklas privaloma prisidengti apnuogintą kūną, o neturint jokios skraistės – tenka laukti ilgoje eilėje prie nuomos punkto.
Kelionėje pora pirko keletą vidinių skrydžių, o pasiekę tikslą – nuomojosi motorolerį, kurį vadina patogiausia susisiekimo priemone. Pasak Julijos, vienintelis minusas – kaitriai virš galvos nuolat šviečianti saulė. „Yra rizika „nusvilti“ odą, todėl geriau motorolerį rinktis tuomet, kai dangus debesuotas“, – sakė Julija.
Drauge su vyru Julija aplankė nuošalesnius, ramesnius pliažus, norėjo pabėgti nuo triukšmingų pasilinksminimo vietų. Net viešbutį jie pasirinko prie džiunglių, be to – simbolišku pavadinimu „Hide Away“, kurį išvertus į lietuvių kalbą jis skambėtų kažkaip panašiai kaip „pasislėpimas“.
Kas rytą jie pradėdavo medituodami greta viešbučio esančiame orchidėjų parke, užsiėmė joga. „Buvo nesunku patekti į nirvanos būseną“, – sakė Julija.
Pirkiniams per daug pinigų nešvaisčiusi Julija savo lagaminą vis dėlto papildė originaliomis lauktuvėmis. Ji parsivežė neįprastos ir ypač natūralios kosmetikos, kurios sudėtyje – gyvatės nuodai, trinti ankštiniai ir pan.
Ji neslepia, grįžti į žiemišką Lietuvą po tokių atostogų tiesiog nesinorėjo. Tačiau ji jau svarsto apie galimybę ten sugrįžti. Dėl kokybiško maisto, dėl patikusio klimato, įspūdingos architektūros ir galimybės užsiimti meditacija.
„Ten yra visko. Klesti sekso turizmas, daug tamsių dalykų, tačiau tuo pačiu – tai nuostabaus grožio kraštas, kurį norisi vėl ir vėl aplankyti. Nežinau kada, bet būtinai sugrįšiu į Tailandą“, – sau pažadėjo Julija.
