Laidos vedėjams prabilus apie tai, kad prieš laidą buvo tokių, kurie juos atkalbinėjo ir siūlė nekalbinti rašytojo, nes šis trenktas, J.Erlickas tik retoriškai klustelėjo: „Žiūrint kas kuo trenktas...“ Ir pridūrė, kad „kaip tik pagerėja, kai trenktas būni“.
J.Erlickas pripažįsta, kad daug kalbėti jis nemėgsta: „Aš pasakau kokius tris žodžius ir jau pavargstu. Jau paskui reikia pailsėti.“
Pasirodo, tyla rašytojo namuose labai įprasta, su žmona jis sako nematantis reikalo kalbėti: „Mes jau esam seniai viską pasakę vienas kitam. Paskutinius dvylika metų nebereikia jokių kalbų. Iš pradžių kalbėdavom, paskui... o kam kalbėt?“
Pasak rašytojo, jie su žmona nekalba nuo 1996-ųjų. Tačiau į kritišką Oresto Vaigausko pastabą „Fantastinis susvetimėjimas“, J.Erlickas atkerta: „Ne susvetimėjimas, aš taip nepasakyčiau. Tai yra suartėjimas, kai nieko nebereikia sakyti. Ir net žiūrėti. Ji tiesiog yra ir viskas“, – sako Juozas.
Vis dėlto Vaigauskams laidoje pavyks prajuokinti Juozą Erlicką, tačiau šis pripažins, kad nuo juoko yra atpratęs. Nors namie teigia dažnai kvatojantis, kai žiūri pro langą ar į sieną. „Sienos išvis yra gerai. Juk visada, kai jau nebėra, kur atsiremti, į sieną vis tiek gali.“
Išsiskirdamas su Vaigauskais J.Erlickas tik sunkiai atsidus: „Pasakiau jau kažkiek, dabar ničnieko nekalbėsiu apie tris mėnesius.“