Maistui šeima skiria daugiau nei pusę savo gaunamų pajamų, prestižinis vaisius – bananas, jų kilogramas kainuoja penkis litus – tai yra tiek pat, kiek kilogramas jautienos, arba penki litrai A92 markės benzino. Auliniams batams įsigyti moterys turi pataupyti pusantro atlyginimo. Gatvės madą diktuoja Gariūnai, mugės ir sparčiai plintančios dėvėtų drabužių parduotuvės.
Tačiau nepalanki ekonominė aplinka netrukdo gimti naujoms idėjoms. Šiandien garsūs, anuomet tik pradedantys gabūs drabužių dizaineriai susiburia į grupę „Septyni“, kuria, organizuoja festivalius. Šį laiką laidoje prisimins Juozas Statkevičius, Sandra Straukaitė, Aleksandras Pogrebnojus – apie laikus, kai buvo madingos baltos kojinės, bordo ir žalios kaip biliardo stalas spalvos švarkai, plytos formos pirmieji mobilūs telefonai.
Juozas Statkevičius studiją atvyko mūvėdamas baltomis kojinėmis (nuotrauka viršuje): „Iš esmės mada nesikeičia, ji grįžta. Aš šiandien specialiai apsiaviau baltas kojines, nes tai 1994 metais buvo labai madinga, o dabar mada grįžta. Kaip tik prieš savaitę grįžau iš mados savaitės – pažiūrėjau, kad ten italų pusė su baltom kojinėm vaikšto.“
 |
| LRT laidos stop kadras/Juozas Statkevičius demonstruoja baltą kojinę. |
Tuomet labai populiarus buvo prestižinis mados festivalis „In Vogue“, kuris vykdavo Operos ir baleto teatre, prabangiai, nors dar pati salė teatro žaliomis kėdėmis išpuošta buvo. „Dar dabar turbūt dirba ten tos pačios bufetininkės su tais pačiais „sporto rūmais“ ant galvos, ir niekas ten nepasikeitė praktiškai, tik kėdžių spalva“, – ironizuoja J.Statkevičius. „Manekenių kraštas tuomet Lietuva tapo, visos labai norėjo būt manekenėmis“, – apie 1994-uosius pasakoja J.Statkevičius.
Aleksandras Pogrebnojus prisimena pirmųjų mados renginių organizavimą: „Vaikščiojom pas visokius dėdes ir prašėm pinigų iš visų. Juozas juokavo, kad „Sekundės” bankas, kadangi nedavė mums pinigų, todėl ir bankrutavo.“
J.Statkevičius prisiminė ir savo kaip plaukų stilisto patirtį: „Arūnas Pemkus, Rita Dapkutė paprašė, kad aš juos kirpčiau, tuo metu Seime buvo kirpykla, bet kai kirpėjos pamatė, kad aš atiminėju jų klientus, teko ir V.Landsbergį, ir jo sekretorę... vyrų tualete kirpti. Vyrai užeina į tualetą, o ten – kirpykla.“ „Abišalai Juozas burokėlius iš barzdos traukė... Sako, atsiprašau, ar galiu Jums burokėlį iš barzdos ištraukti?“, – prisiminė Sandra Straukaitė.
„Foje“ fenomenas
Muzikos pasaulyje lyderio pozicijų neužleidžia grupė „Foje“, 1993-aisiais atšventusi dešimtmetį. Andrius Mamontovas, Arnoldas Lukošius, Artūras Butkevičius laidoje dalinsis mintimis apie „Foje“ fenomeną.
„Ištikimų gerbėjų armiją mes turėjom didžiausią, – prisimena A.Mamontovas. – Tas laikotarpis muzikos gyvenime neatsiejamas nuo „Radiocentro“, kur šeštadieniais būdavo lietuviškos muzikos TOP 20, per jį iškilo tokie atlikėjai kaip „Naktinės personos“, SEL, tai buvo ta vieta, kur visi sužinodavo naujas grupes arba išgirsdavo mėgstamų atlikėjų naujas dainas. Tas TOP 20 buvo pats svarbiausias Lietuvos populiariosios muzikos istorijoje, aš taip manau.“
 |
| LRT laidos stop kadras/Andrius Mamontovas, Arnoldas Lukošius ir Artūras Butkevičius |
A.Lukošius: „Tuo metu darėm labai daug akcijų, rengdavom nemokamus koncertus. Apie tą periodą užgimė lietuviška muzikos industrija, atsirado leidybinės įmonės, kurios galėjo leisti ir legaliai pardavinėti produktą. Ir jos galėjo egzistuoti iki maždaug 2000-ųjų metų, kada piratavimas jas pradėjo skersti. Tai buvo vienintelis periodas per visą valstybės egzistenciją, kai lietuviai pirko legalią muziką. Juk prieš tai buvo vogtos kasetės, dar prieš tai – atsivežti iš užsienio diskai, dabar – viskas atsisiųsta.“
„Kuo tik mus ten negąsdino, pragaru, kad mes žlugdome kažkokią „baltiškąją skaistą“, kas tai yra, nežinau lig šiol, kelerius metus kviesdavo pasiaiškinti aukščiausioms instancijoms, kaip mes išdrįsom ištart žodį „prezervatyvas“ ir dar padaryt prezervatyvo šventę“, – apie1993 metais startavusią „Sargio šventę“ pasakoja tuometinis „Foje“ vadybininkas ir „Sargio šventės“ organizatorius Artūras Butkevičius.
1994-ųjų Lietuva
Svarbi data 1994-aisiais – sausio 15-oji. Tą dieną Minske sulaikomi Sausio 13-osios perversmo organizatoriai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius. Sulaikymo ir pargabenimo operaciją laidoje prisimena tuometinis generalinis prokuroras Artūras Paulauskas , prokurorai Kęstutis Betingis ir Kęstutis Vagneris.
Apie jų pargabenimą iš Baltarusijos į Lietuvą K. Betingis pasakoja, kad su baltarusių perduotais Jermalavičium ir Burokevičium, jų apsaugininkais, jie grįžo automobiliu šešiese. Sugautieji sėdėjo gale, iš šonų buvo apsaugininkai. Pats Betingis savo kojas buvo užkėlęs ant automobilio panelės, sėdėjo visi gerokai suspausti. Kadangi perversmo organizatoriai buvo sugauti beeinantys į savo partinius susitikimus, kišenėje turėjo laišką. Ypač prokurorus jaudino tai, kaip sugautieji elgsis pasienyje, kai bus pravažiuojamas pasienio ruožas.
„Aš stovėjau prie sienos, iš Lietuvos pusės, net pakėliau barjerą, kad greičiau pravažiuotų, kai pamačiau, kad ten reikalai stringa . Iš veidų suvokiau, kad jie (Burokevičius su Jermalavičium) nelabai supranta, kas vyksta, jie buvo pasimetę labai“, – prisimins Artūras Paulauskas.
Kaitra ir bankų nesėkmės
1994-ųjų vasarą Lietuvą kankina nežmoniška kaitra. Net 9 dienas iš eilės oro temperatūra viršija 30 laipsnių, iki stichinės nelaimės betrūksta vienos dienos. Kataklizmai nesibaigia, žiema pasitinka keletą dienų trunkančiu plikledžiu, lūžtančiais kaulais ir dūžtančiais automobiliais. Lyg to būtų negana, 1994-ieji į istoriją patenka ir kaip metai, kai prasideda didžiosios komercinių bankų nesėkmės.
„Mūsų laisvės metai. 1994-ieji. I dalis“ – jau šį sekmadienį, kovo 24 d. 21.15 val. per LRT televiziją. Vedėjai Edita Mildažytė ir Audrius Siaurusevičius.
