Toks buvo L.M.Zaikausko atsakas į tai, kai keliolika talentingų aktorių neradę kompromiso su vadovu praėjusį ketvirtadienį nusprendė visi drauge palikti teatrą.
„Žinoma, liūdna. Tačiau atsitiko, kaip atsitiko, mums nepavyko susikalbėti su direktoriumi. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas, visi drauge apie jį galvojome jau porą mėnesių. Ir dabar galiu drąsiai sakyti – neišeiname nuleidę galvų, išeiname pakeltomis. Nes, kaip sako – kai vienos durys užsidaro – atsiveria kitos“, – Žmonės.lt komentavo A.Vitkūnaitė.
Ji – viena iš teatrą palikusių aktorių, panevėžietė, šventai tikėjusi teatro ateities vizija, turėjusi daug su šia įstaiga susijusių idėjų, planų. Tačiau nors pats išėjimas – gana skausmingas, tačiau verkšlenti A.Vitkūnaitė neketina.
„Nenorime kelti kažkokio skandalo, nenorime bandyti kažką parodyti. Tiesiog neradome kompromiso su vadovu, pasistengėme tapti vieningais ir išeiti visi drauge“, – pasakojo ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Panevėžio J.Miltinio teatre – vėl direktoriaus ir aktorių konfliktas
Pasak aktorės, labai svarbu kalbėti apie tai, kad vyksta teatro erdvėje, apie tai, kaip elgiamasi su jaunais žmonėmis.
„Susidėjo daug dalykų. Pradžioje atrodė viskas gerai, mums žadėjo, kad būsime trupės pagrindas, kad dirbsime kartu, vėliau po spektaklių ėmėme sulaukti vis daugiau pastabų, kritikos. Galvojome, gerai – tai tik į gera, tačiau bendravimas tapo vis aštresnis, o priekaištai – nepagrįsti“, – kalbėjo A.Vitkūnaitė.
Jos teigimu, L.M.Zaikauskas laikui bėgant vis labiau erzindavosi, kad aktoriams tenka dalį laiko skirti magistro studijoms, kad jie turi savų individualių projektų, papildomos veiklos ir negali šimtu procentų atsiduoti darbui teatre. Tačiau dauguma aktorių neturėjo viso etato, tik dalį jo, todėl nesijautė kalti laisvu metu planuodami gyvenimą už teatro ribų.
„Ankstesnis mūsų vadovas elgdavosi priešingai – mus visus tik ir ragindavo visur važiuoti, dalyvauti, ko nors imtis, daryti, išnaudoti galimybes. Dirbdavom teatre, tačiau niekas nedraudė turėti savų projektų, filmuotis seriale, bandyti kur nors papildomai užsidirbti, juo labiau – mokytis“, – kalbėjo A.Vitkūnaitė.
Aktorė užsiminė ir apie pasklidusias kalbas, kad jauni aktoriai taip elgdamiesi tarsi negerbia teatro, kad skiria jam per mažai laiko. Tokie žodžiai daugeliui jų vėrė širdį kiaurai – juk tai buvo vieta, kurią kiekvienas jų labai mylėjo.
„Taip pasielgėme tikrai ne dėl kažkokių principų. Tai nebuvo masiškas pasitraukimas, prisidengiant arogantiškais žodžiais, kad, štai, mums tiesiog nepatinka. Nesakome, kad esam labai gabūs ir statome save į priekį. Tačiau esame darbštūs ir norime siekti gerų rezultatų, o tai įrodyti pastaruoju metu tapo sunku“, – tikino A.Vitkūnaitė.
Paklausta, ką mano apie direktoriaus motyvus riboti jų veiklą, aktorė gūžčiojo pečiais. Pasak jos, kiekvienas aktorius, kaip ir kiekvienas kitos srities specialistas – už darbą ir pastangas nori būti įvertintas.
„Nori nenori laikui bėgant iškeli klausimą – ką mes duodam teatrui ir ką jis mums, koks kompromisas? Ką mes čia veikiam? Atsakymai susidėliojo savaime“, – sakė pašnekovė.
Iš viso J.Miltinio dramos teatrą paliko 11 žmonių, dar keli pasiliko, tačiau dirbti ketina pagal autorinę sutartį.
„Direktorius teigia, kad tai nėra problema, kad jis ras jaunų žmonių. Gal ir taip, gal tikrai jie taps teatro ašimi, o mums gal nebuvo lemta? Ar eitų jauni žmonės? Kaži. Man būtų įdomu, jei atsirastų tokia grupė, linkėčiau jiems daug sėkmės ir stiprybės“, – kalbėjo A.Vitkūnaitė.
Aktorė sako dėl tokio sprendimo nesigailinti, tiek ji, tiek kiti drauge išėję aktoriai sulaukė kolegų palaikymo. Ką jie veiks dabar? „Ieškosim kelių, griebsimės vieni kitų ir bandysime kažką kurti. Turėti teatrą, tokią erdvę visai grupei – buvo tikra dovana, todėl netektis didelė. Tačiau mes neprapulsime“, – sakė ji.
