Anonse, kuris pasiekė televizijos ekranų žiūrovus, stambiu planu rodomas Juozas Statkevičius. Jame dizaineris kviečia visus mados gurmanus apsilankyti naujausiame jo kolekcijos pristatyme.
„Atskleisiu jums paslaptį. Lapkričio 20 dieną mano aukštosios mados kolekcijos pristatymas. Niekam nesakyk“, – klipe pašnibždomis kalba J.Statkevičius.
Netrukus ekrane pasirodo ir dešimtys renginio partnerių logotipų. Čia žiūrovai mato ir valgomųjų ledų gamybos įmonės „Vikeda“, kurioje gaminami ledai „Dadu“, prekinis ženklą, lengvai atpažįstamas ir kosmetikos bei parfumerijos „KristiAna“ vardas, ir kiti reklaminiai ženklai, kurių kitu atveju per LRT jokiu būdu negalėtų transliuoti. Pavyzdžiui, „Pasaka“, „LavAzza“, ar „Perrier“.
Šį renginį taip pat remia su dizainerio klientės ir bičiulės, vienos turtingiausių moterų Jolantos Blažytės vardu siejamas koncernas „Vikonda“, įmonė „Kėdainių konservų fabrikas“.
Net jei reklamoje nebūtų pavaizduoti įvairūs prekiniai ženklai, kodėl nacionalinis transliuotojas, kuriame draudžiama rodyti komercinę reklamą, žiūrovams rodo mokamo renginio anonsą?
Ar tai reklama?
LRT jau ne kartą turėjo pasiaiškinti dėl vis dar eteryje transliuojamos reklamos. Ir nors kai kuriais atvejais nacionalinis transliuotojas buvo pripažintas kaltu, dabar apsisaugoti nuo galimų nesklandumų padeda kelios išlygos.
Kanalo atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė anksčiau yra kalbėjusi, kad nacionalinis transliuotojas gali viešinti kultūros, sporto renginių, švietimo ir socialinę funkciją atliekančius audiovizualinius pranešimus. Ji taip pat teigė, kad tokie anonsai skiriasi nuo komercinės reklamos, kurios tikslas – skatinti vartotojiškumą.
„Reklama iš esmės skiriasi nuo „kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos“, nes jos tikslas yra priešingas – ne propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką, o skatinti vartotojiškumą“, – sakė LRT atstovė V.Bunevičiūtė.
Taip pat paminėta, kad be šitų anonsų LRT programa būtų skurdesnė, o „dalis organizatorių būtų priversti tiesti ranką į valstybės biudžetą, o kai kurie renginiai išvis nustotų egzistavę“.
15min susisiekė su V.Bunevičiūte dėl eteryje rodomo J.Statkevičiaus šou vaizdo klipo ir paklausė, kodėl nacionalinis transliuotojas reklamuoja renginį, kuriame skatinama įsigyti mados gaminių.
V.Bunevičiūtės teigimu, daugiau nei tris dešimtmečius kuriantis Juozas Statkevičius yra vienas ryškiausių, talentingiausių, daugiausiai pasiekusių mados kūrėjų Lietuvoje, o kasmet rudenį vykstantys jo aukštosios mados pristatymai jau yra tapę reiškiniu, pritraukiančiu ir plačiosios visuomenės, ir kultūros lauko dėmesį. Būtent dėl to jie ir priskiriami kultūriniams įvykiams.
„J.Statkevičiaus aukštosios mados renginys laikytinas kultūros renginiu, todėl apie jį informuojantis klipas yra transliuojamas per LRT. Vaizdo klipe yra informacija apie kultūros renginį – kas, kur ir kada įvyks, o tai atitinka transliuojamai kultūrinei informacijai keliamus reikalavimus“, – sakė V.Bunevičiūtė.
Ji pridūrė, kad nacionalinis transliuotojas yra J.Statkevičiaus šou informacinis partneris, tad jis anonsuojamas už mažesnę kainą.
„Vaizdo klipo transliacijai yra taikoma LRT, kaip renginio informacinio partnerio, nuolaida (pagal LRT deklaruojamus socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos transliacijos įkainius)“, – paaiškino V.Bunevičiūtė.
Priėmus įstatymo pataisas situacija pasikeistų
15min dėl LRT transliuojamo Juozo Statkevičiaus šou klipo kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Atsakymą pateikęs jos atstovas, Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas atsakė, kad transliuodama kvietimą į J.Statkevičiaus mados šou LRT nepažeidė įstatymo.
„Klipe pateikta informacija priskirta kultūrinei informacijai, kuria siekiama propaguoti kultūrinę ir (ar) šviečiamąją veiklą“, – komentavo A.Katinas.
LRTK atstovas pažymėjo, kad remiantis LRT įstatymo nuostatais, reklama nuo kultūrinės informacijos skiriasi tuo, kad ja siekiama skleisti informaciją, skatinančią įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis. Na, o kultūrinės informacijos tikslas – propaguoti kultūrinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas. Būtent kultūriniam pobūdžiui priskiriamas ir aptariamas vaizdo įrašas.
Dėl to, kad jame rodomi ir įvairių kompanijų prekiniai ženklai, Komisija problemos nemato. Nekliūna ir tai, kad, kaip minėta, J.Statkevičiaus kolekcijos pristatyme demonstruojami drabužiai, kuriuos vis dėlto skatinama įsigyti.
A.Katinas taip pat pridūrė, kad jeigu būtų buvę nustatyta, jog J.Statkevičiaus šou klipas vis dėlto yra reklama, o ne kultūrinė informacija, klausimą dėl atsakomybės turėtų spręsti LRT Taryba.
LRT Tarybos vadovas Liudvikas Gadeikis 15min informavo, kad pats šio anonso dar nėra matęs, tačiau, iškilus diskusijoms, jis galimai bus aptartas antradienį vyksiančio susirinkimo metu.
Vis dėlto LRT įstatymas gali iš esmės pasikeisti – Seime įregistruotas siūlymas dėl jo pakeitimo, sugriežtinant reklamos nacionalinio transliuotojo eteryje ribojimą.
Jei jis būtų priimtas, nebeliktų kultūros ir sporto renginių rėmimo pranešimams taikomos išimties – LRT būtų uždrausta bet kokia reklama. Tokiu atveju kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija nacionalinio transliuotojo eteryje galėtų būti skleidžiama nebent nemokamai. Tai galiotų ir J.Statkevičiaus renginiui – LRT už jo anonsavimą atlygio gauti negalėtų.
Išvysti klipą galite čia:
Nubausta ne kartą
Tiesa, po to, kai 2015-aisiais LRT buvo uždrausta komercinė reklama, nacionaliniam transliuotojui nusižengimų išvengti vis dėlto nepavyko.
2017-aisias Lietuvos radijo ir televizijos komisija konstatavo, kad laidos „Auksinis balsas“ metu LRT skleidė Ingos Valinskienės koncerto reklamą ir tokiu būdu pažeidė įstatymą. Už tai skirta beveik 2 tūkst. eurų bauda. Toje pačioje laidoje buvo neteisėtai transliuojama ir kavos „Aroma Gold“ reklama, už kurią LRT gavo 144 eurų baudą.
Panašus pažeidimas 2016-aisiais nustatytas ir „Eurovizijos“ konkurso transliacijos metu.
