Sostinės teisėjos Renatos Beinoravičienės atverstoje byloje atsakovu tapo grupės „Ventukai“ lyderis ir buvęs dabar jau bankrutavusios bendrovės direktorius Juozas Butnorius. Asmeniškai pirmajame posėdyje dalyvauti muzikantas nepanoro, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo salėje visus įmanomus teisinės kovos instrumentus surėmė abiem šalims atstovaujantys teisininkai.
Ieškovo atstovų duetas išdėstė savo pozicijos esmę: direktoriaudamas „Ventukų pramogoms“, J.Butnorius disponavo solidžiomis pinigų sumomis. Bendrovė bankrutavo ir dabar į eilę išsirikiavo būrys kreditorių. Bet firmos kasoje paliktos lėšos – katino ašaros. Todėl ieškovai reikalauja, kad J.Butnorius šiandien sugrąžintų iš viso 20 333 eurus.
Du bankrutavusios bendrovės interesams teisme atstovaujantys teisininkai, kurie rėmėsi ir „Ventukų pramogų“ reikalus tvarkančio bankroto administratoriaus išvadomis, ieškinyje ir posėdžio metu smulkiai nupasakojo susidariusią finansinę situaciją, jos priežastis ir galimą J.Butnoriaus vaidmenį šioje istorijoje.
2012 m. iš bankomatų iš viso buvo nuimta 81 870 litų.
Atstovų teigimu, 2012 m., remiantis bendrovės pelno–nuostolių ataskaita, UAB „Ventukų pramogos“ pajamos sudarė maždaug 173 000 litų. Tuo metu metinės išlaidos buvo 93 000 litų.
Ieškovai teigia turintys įrodymų, kad tuometis UAB „Ventukų pramogos“ direktorius iš „Swedbank“ ir SEB bankomatų nuolat išsigrynindavo pinigų. Sumos svyruodavo nuo 50 iki 2 700 litų. Per 2012 m. iš bankomatų iš viso buvo nuimta 81 870 litų.
Kaip aiškino ieškovų teisininkai, išgryninti pinigai pagal galiojančią buhalterinę tvarką pirmiausia turėdavo patekti į bendrovės kasą, o iš jos galėjo būti vykdomi įvairūs mokėjimai, atsiskaitymai, pavyzdžiui, su tiekėjais arba Mokesčių inspekcija. Visos šios finansinės operacijos turėtų atsispindėti dokumentuose. Tačiau, buhalteriją patikrinus, didesnės nei 70 000 litų sumos panaudojimo nustatyti nebeįmanoma.
„72 000 litų paverčiame į eurus ir gauname ieškinio sumą“, – apibendrino vienas iš ieškovų advokatų.
Ieškovai prašo jiems priteisti ne tik kasoje trūkstamą sumą, bet ir 5 proc. palūkanų iki visiško skolos padengimo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Savo ruožtu Ventuko į teismą atsiųstas advokatas Justas Sakavičius aiškino, kad ieškinys visiškai nepagrįstas, o net ir tuo atveju, jei teismas rastų pagrindą kalbėti apie J.Butnoriaus finansinę atsakomybę, reali suma esą galėtų būti žymiai mažesnė.
„Ieškovas turbūt nenusileis iki tiek, kiek atsakovas gali pasiūlyti“, – advokatas J.Sakavičius svarstė, kad taikios baigties šioje byloje tikėtis nerealu.
Beje, teisėja R.Beinoravičienė posėdžio metu kelis sykius teiravosi šalių apie galimybę baigti ginčą taikos sutartimi. Posėdžio šeimininkė taip pat priminė, kad netgi po to, kai ji parašys sprendimą, visą mėnesį jis nebus įsiteisėjęs – tuo laikotarpiu šalims dar ne vėlu patiems susitarti dėl taikos, o teismas gali atšaukti savąjį verdiktą be jokių skausmingų pasekmių.
„Gal taika būtų įmanoma, teoriškai. Bet iš atsakovo tokio pasiūlymo neišgirdome“, – sakė vienas iš ieškovo atstovų.
Atsakovo advokatas kalbėjo kiek konkrečiau, tačiau jo pamąstymai irgi buvo labiau teoriniai.
J.Butnoriaus atstovas minėjo, kad atsakovas sutiktų nesibylinėti, bet prašoma suma jam atrodo žymiai per didelė. „Ieškovas turbūt nenusileis iki tiek, kiek atsakovas gali pasiūlyti“, – svarstė advokatas J.Sakavičius.
Teisininkas aiškino iš savo klientų ne sykį girdėjęs užtikrinimą, kad pinigų jis tikrai nepasisavino: „Jis teigia, kad visi pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai.“
Kaip pavyzdį advokatas minėjo automobilio pirkimą – transporto priemonės „Ventukams“ reikėjo, kad kaimiškos muzikos grupė galėtų važinėti į koncertus.
Ar, įmonei bankrutavus, šis keturratis turtas buvo perduotas administratoriui? Advokatas pripažino, kad tikriausiai ne – automobilis dar iki bankroto esą sugedo ir jį teko pusvelčiui parduoti. Kur padėti ar kam išleisti už jį gauti pinigai – irgi nežinia.
Bylą nagrinėjanti teisėja vylėsi, kad daugelį painių šios istorijos aplinkybių galės asmeniškai paaiškinti atsakovas J.Butnorius.
