Portalui Žmonės.lt paklausus ponios Jūratės, ar ji su vyru puoselėja visame pasaulyje švenčiamos meilės dienos tradicijų, ji patvirtino, kad meilei diena nėra svarbi. „Taigi Valentino diena svetimkūnis mūsų kultūroje. Anksčiau jos nebuvo, mes taip išaugome, kad šventės nebuvimas netrukdė mums mylėti vienas kito“, – sakė J.Norvaišienė.
Aš stengiuosi pamėgti tai, ką jis mėgsta, tik man niekaip nepavyksta trilerių ir kovinių filmų pamėgti.
Kiekvienam lietuviui gerai atpažįstama moteris patikino, kad ilgos meilės ir santarvės receptas – savitarpio supratimas ir įsiklausymas vieno į antrą. Visa tai gražiai porai pavyksta puikiai.
Tiesa, J.Norvaišienė pripažino, kad vis dar negalinti pamėgti kovinių filmų, kuriuos taip dievina Č.Norvaiša.
„Man atrodo, kad gyvenant kartu reikia įsiklausyti vienam į kitą ir stengtis prisitaikyti vienam prie kito. Kuomet tai vyksta iš abiejų pusių – idealu. O pas mus taip ir vyksta, ir Česlovas taikosi prie manęs, ir aš prie jo. Aš stengiuosi pamėgti tai, ką jis mėgsta, tik man niekaip nepavyksta trilerių ir kovinių filmų pamėgti. Dar šito neišmokau, bet gal dar duos Dievas“, – juokėsi žavingoji Jūratė.
 |
| Teodoro Biliūno nuotr./Jūratė ir Česlovas Norvaišos |
O štai didžiausia jaunų porų problema, anot ponios Jūratės, yra pernelyg didelis dėmesys, skiriamas kūniškumui ir seksui. Moteris patikino, kad reikia vienas kitą suprasti ir mylėti tokius, kokie jie yra.
„Patarčiau jaunimui nesuabsoliutinti sekso. Matau, kad daug jaunų šeimų skiriasi, kad ten vyras kažkur neištikimas buvo ir nuklydo vieną ar keletą kartų arba žmona nuklydo. Ir tada jau viskas. Susidaro įspūdis, kad žmonės tuokiasi dėl sekso, tik tam, kad tuo metu jiems gerai. Bet juk čia yra tik instinktas, duotas ne tik žmogui, bet ir gyvuliams... Skirtas pratęsti giminei ir tiek. O gyventi reikia su žmogumi, su jo dvasia, mintimis, poreikiais ir jo polinkiais“, – lyriškai santykius piešė ponia Jūratė.
Jūratė ir Česlovas susituokė prieš pusę amžiaus (1959 m.), tad jie tikrai gali patarti ir jaunavedžiams, ir šeimyninį židinį seniai kūrenantiems įsimylėjėliams. Tačiau nors vieni tikina, kad ilgainiui meilė virsta pagarba arba, dar blogiau, trunka vos trejus metus, Jūratė patikino, kad taip mąsto tik egocentrikai.
„Ne, ne, ne... metams bėgant ji netampa pagarba, meilė tik stiprėja. O jei taip vyksta, vadinasi, kad žmonės susvetimėja ir nesistengia matyti šalia esančio. Manau, tai yra egocentrizmas. Mylint reikia būti ne egocentrikais, o priešingai – altruistais“, – tokiais žodžiais pokalbį baigė Jūratė Norvaišienė.
