Jūrate, po trumpos pertraukos vėl grįžtate į televizorių ekranus – vaidinsite televizijos seriale „Amžini jausmai“. Su kokiomis mintimis pasitikote naujus darbus?
Kažkada atrodė, kad serialas „Nekviesta meilė“ nebeatgis, tačiau dabar, kai pakito jo pavadinimas, jis vėl bus rodomas. Visa komanda jautė, kad tai gali tęstis, o pauzė, matyt, buvo reikalinga. Kai padarai pertraukėlę, pamatai, jog ir toliau begal to norisi. Tai labai panašu į žmonių santykius (šypteli).
Šis serialas vadinamas viena iš sėkmingiausių lietuviškų muilo operų. Kaip manote, ar pelnytai?
Man atrodo, „Nekviestos meilės“ reitingai labai ilgai buvo stebėtinai geri. Ar tai lyg lietuviška „Santa Barbara“? Na, įvairiai galima pavadinti, nors nežinau, kokie reitingai buvo „Santos Barbaros“... Žinoma, dabar tų lietuviškų serialų yra labai daug, tačiau noriu tikėti, kad žmonės pasirinks tai, ką jau seniau pamėgo.
Kaip toliau klostysis Jūsų kuriamos herojės Dovilės gyvenimas?
Mes scenarijų žinome tik keletą serijų į priekį. Dovilės gyvenimas gana sudėtingas... Negaliu pasakyti, kad jos santykiai su Andriumi (Sauliaus Balandžio kuriamu herojumi Andriumi Žviniu – aut. past.) rožėmis kloti. Intrigos tikrai bus!
 |
| Viganto Ovadnevo nuotrauka/Jūratė Vilūnaitė filmavimo metu |
Jums ne paslaptis, kad televizijos žiūrovai aktorių sukurtus personažus nuolat tapatina su jais pačiais. Neįsižeidžiate, jei Jus pavadina ne Jūsų vyro Remigijaus, o S. Balandžio mylimąja?
Savoje kompanijoje toks humoras įprastas ir suprantamas, tačiau kai žiūrovai mane tapatina su personažu ir vadina Dovile Vilūnaite, tuo metu jaučiuosi keistai, bet tikrai neįsižeidžiu. Džiaugiuosi, kad teatre turiu kitų vaidmenų, todėl ir pati nesusitapatinu su kokiu nors vienu personažu.
Su vyru Remigijumi kartu esate jau 15 metų. Kaip manote, ar dviejų žmonių santykiuose jausmai gali išlikti amžinai?
Manau, kad negali. Aplink viskas keičiasi ir nestovi vietoje. Lygiai taip pat yra su jausmais ir santykiais. Niekada negali būti tikras, kad viskas truks amžinai.
Ar Jums gyvenime taip buvo, kad kažkas atrodė labai tikra ir amžina, bet vėliau viskas pakito?
Žinoma! Tačiau man užteko tų kelių kartų. Kai tai atsitinka, supranti, kad nieko nėra amžina.
Gal su vyru buvote priėję skyrybų slenkstį?
Na, drąsu būtų taip sakyti, tačiau visko buvo.
Vis dėlto esate tvirta pora, juk ne kiekviena drauge išgyvena net 15 metų...
Sakote, „net“? O aš manau, jog TIK 15 metų. Galvoju, kad santykiai yra tarsi nuolatinis judėjimas.
O Jūsų siekiamybė, kaip liaudis sako, su Remigijumi gyventi iki grabo lentos?
Nežinau, ar tai siekiamybė. Visos griūtys gyvenime yra labai skaudžios, norėčiau jų išvengti. Be to, nesuprantu žmonių, sakančių, kad vienas partneris gali pabosti.
Tiesiog daugelis bijo įsipareigoti visam gyvenimui...
Bet juk partneris yra ne tas pats žmogus – lygiai taip pat, kaip ir tu. Viskas keičiasi. Galbūt viskas yra kitaip, jeigu jie vienas kitą uždaro į auksinį narvelį ir neleidžia būti savimi.
 |
| Gedmanto Kropio nuotrauka/Jūratė Vilūnaitė |
Kaip suprantu, Jūs su Remigijumi vienas kito neuždarote į auksinį narvelį?
Oi, ne. Aš apskritai nesuprantu, kas yra nuobodulys šeimoje.
Gal su vyru labai daug išgyvenate, turite daug bendros veiklos?
O gal atvirkščiai (juokiasi)? Kiekvienas gyvename savo gyvenimą. Žinoma, turime bendrų reikalų: šventės, išvykos... Tačiau per šventes ir keliones nebūtinai būname kartu arba atskirai.
Jūsų sutuoktinis turbūt jau seniai susitaikė su mintimi, kad teatro scenoje ar filmavimo aikštelėje Jums tenka bučiuotis, flirtuoti su kitais vyrais? Gal klystu?
Nežinau, ar jis priprato ir ką giliai širdyje mąsto. Tačiau esu jam labai dėkinga, kad niekada man to nesako ir dėl to nepriekaištauja. Turbūt žmogus pripranta, jog tai yra profesijos dalis.
Minėjote, kad gyvenime Jums svarbiausia būti gera mama ir puikia žmona. Ar nepakito Jūsų nuomonė?
Yra ir daugiau svarbių gyvenimo vaidmenų. Noriu būti ir gera mama vaikui, ir gera žmona vyrui, ir puiki bičiulė savo draugėms, ir gera dukra mamai...
Yra manančiųjų, kad į televiziją galima patekti per prodiuserių lovas. Ką Jūs galvojate šiuo klausimu?
Jokiu būdu tai nėra norma. Galbūt kažkas tai patyrė, bet aš su tuo nesutinku. Net paneigčiau tokią nuomonę.
Kartą prasitarėte, kad teatre neva visai nėra bohemiško gyvenimo: aktoriai nevartoja alkoholio, narkotikų, nerūko ir nesilinksmina iki paryčių...
Man atrodo, kad tos bohemos netgi trūksta teatre. Dabar visi yra labai užsiėmę, turi daug veiklos. Norėtųsi daugiau malonių pasisėdėjimų su kolegomis, pašnekesių.
