Taip, žinoma. Kaip ir visos šios planetos moterys. Bet gal nevisai…
XXX
Tiems, kuriems atrodo, kad vasario 14-ąją švenčiama įsimylėjusių šventė, kad aplink švelniai apsikabinusią porą sparneliais plazdėdami skraido kupidai, papasakosiu istoriją – legendą, kuri sugriaus šį mitą. Tikėsite ar ne, kaip jau jums išeina. Bet iš pasakojimo aišku, kad nėra nieko arčiau už meilę, kaip mirtis.
Šventasis Valentinas, tas, kurio vardą taip smarkiai kartojame vasario 14-ąją tiek pat, kiek su meile, susijęs ir su krauju. Legenda teigia, kad jis – Valentinas, I amžiuje po Kristaus paskelbtas SANTO (liet. Šventuoju). Kodėl? 176-aisiais metais Apeninų pusiasalio centrinėje dalyje Umbrijos regiono mieste Terni aristokratų šeimoje gimęs gražuolis kūdikis Valentinas, prabangą iškeitė į misionieriaus gyvenimą. Bet buvo nuteistas mirti, nukertant jam, sulaukusiam net 97-erių metų, galvą.
Ne kartą esame aplankę Šventojo Valentino kapą Ternyje, vos keliasdešimt kilometrų nutolusį nuo Romos, ir, žvelgdami į stiklo sarkofagą su aukso apdaila, mąstę apie dramatišką jo gyvenimą.
I amžiaus po Kristaus viduryje Viduržemio jūros baseino valstybėse karaliavusio Imperatoriaus Claudio Gotico pakviestas apsilankyti jo šventėje, Valentinas buvo verčiamas išsižadėti krikščionybės. Pabandęs atvesti pagoniškus dievus išpažįstantį imperatorių į krikščioniškąjį tikėjimą, nusipelnė arešto. Tačiau jo oratoriniai sugebėjimai, grožis ir aristokratiška elegancija pakerėjo imperatoriaus pasekėją Claudio II, kuris išlaisvino misionierių iš kalėjimo.
Imperatorių Caludio II-ąjį, kaip teigia istorija, sužavėjo Valentino jam pademonstruotas vienas stebuklų, susijęs su dviejų jaunų žmonių pora. Vaikščiodami po antikos šventyklos sodus imperatorius su svečiu stabtelėjo prie terasos portiko ir apačioje išgirdo prakeiksmų kupinus besipykstančių jaunuolio ir merginos balsus. Nuskynęs rožę Valentinas numetė žemyn raudoną žiedą, kuris staiga numaldė pyktį ir sujungė moters ir vyro iškreiptus pykčio veidus į švelnų bučinį. Imperatorius apstulbo.
Dar ne kartą iki žilos senatvės Valentinas kūrė stebuklus, niekada neišdavęs Kristaus tikėjimo. Įdomu tai, kad Valentinas, turtingos savo šeimos iždo brangakmenius ir auksinius dalijo moterims, išmintingai teigdamas, jog be karštos meilės joms reikia ir materialumo pagrindo.
Vis dėlto jo gyvenimas baigėsi egzekucija. Valentinas buvo nukirsdintas imperatoriaus Aureliano, to paties, kurio pastatyta milžiniška raudonų plytų siena juosia visą mano gyvenamąjį Apijaus Latino rajoną Romoje, paliepimu. Mirties bausmė įvykdyta Terni mieste 273 metais po Kristaus. Ternio Valentinas paskelbtas šventuoju tapo žinomas visame pasaulyje kaip įsimylėjėlių proteguotojas.
Įdomu tai, kad Valentinas, turtingos savo šeimos iždo brangakmenius ir auksinius dalijo moterims, išmintingai teigdamas, jog be karštos meilės joms reikia ir materialumo pagrindo
Jo mirties bausmė įvyko vasario 14-ąją, tai – tokia metų diena, kuri simbolizuoja ir pabaigą, ir pradžią. Kai vienas sezonas – niūrios žiemos baigiasi, ir tai yra tarsi Valentino mirties simbolis, tačiau prasideda kitas – pavasaris. Gamtos atgimimas. O pavasaris ir atgimimas visada siejamas su meile.
Nesu tikra, ar dėl to, kad priklausau al antica (liet. praėjusio laiko) moterų kategorijai, kasdien per RAI I TV kanalą žiūriu serialą – pagal Emilio Zola romaną sukurtą juostą „Il Paradiso delle Signore“ (liet. „Moterų rojus“). Mane įkvepia mados miesto Milano vaizdai, filmuojami drono iš dangaus, nes šį miestą pažįstu geriau nei gimtąjį Vilnių.
Milanas man įdomus ir kaip miestas, kuriame įsikūrė pirmosios mados parduotuvės. Septintojo dešimtmečio pradžioje pradėjo veikti ir mados prekybos centras – „Paradiso delle signore“ , visai greta stiklo stogu dengtos Vittorio Emanuele galerijos.
Mados prekybos centro interjeras ir Milano moterys – elegantiškos iki beprotybės klientės, kurias paslaugiai aptarnauja nė kiek ne mažiau gracingos parduotuvės darbuotojos, jų capo comessa (liet. vadovė). Galų gale visos šios moterys filmuojamos ir savo gyvenamojo būsto interjere, vilkinčios itališkąjį dviejų dalių to paties atspalvio trikotažo komplektą twin-set, aukštakulnius batelius, kuriuos avi net gamindamos virtuvėje ir kartu prie stalo su šeima, kaukšinčios žaviai lyg Mocarto simfonijos garsai į baltutėlį buto grindų marmurą.
Jokių šlepečių, chalatų, į atsitiktinį kuodelį suimtų plaukų, ilgų spiralinių garbanų, apdribusių sportinių kostiumų, atvirkščiai – preciziškas makiažas, gerokai priveltų plaukų šukuosena su architektoniškais kuodais, tokiais, kokius šiandien šauniai plagijuoja muzikos pasaulio žvaigždės Lady Gaga, Beyonce, Jennifer Lopez bei kitos.
Smėlio laikrodžio figūros forma, su bitės talija, iškeltu biustu ir suapvalintais klubais. Jų sėdmenys primena vėjų išlenktą burę, kai moteris filmuojama profiliu. Jos gundo tokiomis ryškiomis formomis, nors nė vienos jų svoris greičiausiai neviršija 60 kilogramų, bet neatrodo liesos, atvirkščiai, atrodo itin seksualiai, nes juk drabužis pasiūtas tiksliai su misura (liet. pagal išmatavimus), taip, kaip sugeba tik iš Pietų Italijos į Milaną emigravusios sarte (liet. siuvėjos).
„Pagal išmatavimus“ – tai reiškia, jog darbo uniformoje negali likti neprigludusio audinio nė centimetro nei rankovėje, nei ant krūtinės, nei talijos srityje.
Makiažas nė kiek nepanašus į šių dienų – nėra specialiai išplatintų ir patamsintų antakių, akių šešėlių, tik ryškus lūpdažis preciziškai lygioje baltoje veido odoje ir, geriausiu atveju, juodu tušu dailiai paryškinta akių linija.
Savo akimis ne kartą įsitikinau, kad Milano vyrai yra galantiškiausi pasaulio latin-lover'iai. Kaip jie moka asistuoti moterims. Sunkiai tai įsivaizduojama kokiame nors kitame pasaulio mieste
Milanas – romantikų miestas? O taip. Nors Šventasis Valentinas gyveno ir yra palaidotas ne Milane, bet savo akimis ne kartą įsitikinau, kad Milano vyrai yra galantiškiausi pasaulio latin-lover'iai. Kaip jie moka asistuoti moterims. Sunkiai tai įsivaizduojama kokiame nors kitame pasaulio mieste. Jie tai daro nesentimentaliai, netgi šiek tiek arogantiškai, tačiau įkvėpdami moterį pasitempti, trokšti tapti gražia, gundyti. Nes tik jausdamasi graži ji gali atsiliepti.
Ne, nebūtinai tai yra romantiškas scenarijus, kurį ne kartą esu regėjusi Milano Moda Donna mados savaitėje „Love Moschino“ prezentacijos vakarėlyje – suolelis įsimylėjėliams kupidų sodelyje, baltomis staltiesėmis nukloti stalai, ant kurių iliuminuoti lemputėmis užkandžiai – įvairiausių dimensijų širdys, sudėliotos iš vynuoginių pomidoriukų ir mocarelų miniatiūroje.
Tokia romantiška instaliacija buvo madinga ir 7-ojo dešimtmečio pradžios Milane. Ant rožinio suolelio mados prekybos centre „Paradiso delle signore“ sėdintys įsimylėjėliai į magnetofoną įrašinėja susipažinimo istoriją. Vieni – visai banalią, kiti – pagardintą Senovės Romos filosofų mintimis apie meilę, aistrą, ištikimybę.
Besiklausant šios išpažinties tampa aišku, jog nėra labiau skirtingų fenomenų kaip vyro ir moters mąstymas. Tik vienas dalykas juos gali sujungti į tai, kas priverčia nusišypsoti ir supavydėti visą pasaulį. Tai – ligai prilygstantis seismas, nuo kurio nėra jokių vaistų – meilė.
Kokios bebūtume visos šiuolaikiškos moterys šiandien vis dėlto širdyje kiekviena trokštume pabūti mūsų visiems ne kartą matytos kitos 8-ojo dešimtmečio amerikiečių režisieriaus Johnp G.Avildsenp kino juostos „Rocky Balboa“ žmonos Adrianos, kurią suvaidino amerikietė Talia Shire, vaidmenyje. Koks bebūtų sentimentalus scenarijus – boksininkas Rocky stato ant kortos savo šeimos gyvenimą. Jis – vyras, kovojantis ringe, rizikuojantis būti sužalotas ir sunaikintas moraline prasme. Ji – moteris, žiaurią amerikietišką kraujo kovą stebinti kaip žiūrovė.
Kiek pasaulio vyrų žiūrėjo šią kino juostą kino teatrų ir televizijos ekrane, internete, žavėdamiesi sportinę formą atgaunančiu raumeningu boksininku, apsitempusiu pilku sportiniu kostiumu, išryškinančiu kiekvieną kūno raumenį. Ar įmanoma nesižavėti itališkų šaknų amerikiečiu (S.Stallone tėvas Silvestras Stallone kilęs iš Pietų Italijos Apulijos regiono), išvermės pavydžiu ringe.
Praėjo beveik penki dešimtmečiai, bet nėra Italijoje ir, manau, visoje Europoje, JAV jauno vaikino, nei solidaus amžiaus vyriškio, kuris neišgyventų bokso ringe vykstančios žiaurios kovos skausmo. Kovos už vyriškumo įrodymą, gyvenimo prasmę, šeimos gerovę.
Aš interneto „YouTube“ šią sceną stebėjau su kitais 7 milijonais prijaučiančių ne vieną ir ne du kartus.
Nes moterys toje scenoje mato ką kita. Tokią kovą vyras gali laimėti tik tada, kai…
Žiaurų juodaodį priešininką nugalėjusio boksininko Rocky ranka – pakelta į viršų. Krauju iškovota pergalė. Aplodismentai, moralinė satisfakcija. Salė klykia, kokios emocijos… Kaip svarbu vyrui, juk jis nori jaustis tikru vyru, patenkinti savo vidinį „aš“, savo egoizmą.
Bet bučiuodamas aukso medalį, kraujuojančiu, ištinusiu sudaužytu ringe veidu italų Rocky į mikrofoną riaumoja svarbiausią gyvenimą įprasminantį šauksmą: „Adriana, ti amo“ (liet. Adriana, myliu tave).
