Šiemet Krivickų šeimyna į mokyklą išleido visas tris savo mergaites. Viena jų, itin laukdama naujojo gyvenimo etapo, žengė į pirmą klasę, kitos dvi – į penktą ir septintą klases. Jas visas suruošti iššūkis buvo išties nemažas, tačiau apsukrioji mama visagalė viskuo pasirūpinti spėjo dar prieš iškylant problemai.
„Viso pasiruošimo nepalikome paskutinei minutei, visgi daug mergaičių, – juokėsi Jurgita. – O šiaip labai ramu. Kai pirmos dvi dukros ėjo į pirmą klasę, buvo daugiau streso. Dabar, kai jau trečią kartą išleidau, viskas kitaip. Be to, jos visos eina į tą pačią mokyklą, dėl to išvis nėra, ko jaudintis. Aišku, gal jaunėlei dukrai kiek keista, daug nežinomybės, bet kai tokios sesės šalia, viskas ramu.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Jurgitos ir Kristupo Krivickų vestuvių metinės: ypatingas žiedas ir sėkmingos santuokos receptų knyga
Žinoma, namuose ramu būna ne visados – kai Fausta, Atėnė ir Elada yra skirtingo amžiaus, Jurgita pripažįsta, kad pasitaiko visko: „Tačiau už namų ribų, jos išvien, vienas kumštis, viena kitą labai palaiko.“
Dvimetis brolis Augustas – taip pat to kumščio dalis. J.Krivickienė džiaugiasi, kad visų vaikų ryšys – ypatingas. „Jis jau išlepintas – juk turi tris seseris... Jam mergaitės yra viskas. Vos atsikėlęs, iškart jų ieško – tad meilės ir dėmesio gauna per akis“, – šypsojosi ji.
Visgi tokioje didelėje šeimoje tėvams labai svarbu dėmesį paskirstyti po lygiai į keturias dalis. O tai pavyksta toli gražu ne visuomet – vos spėja suktis, kai visų poreikiai tokie skirtingi.
„Kartais, atrodo, laiko dienoje pritrūksta... Bet mergaitės supranta, kai kažkuriam reikia daugiau dėmesio, kai suserga ar šiaip kokia problema iškyla. Svarbiausia, kad po to kompensuotumėme. Todėl labai daug visko veikiame kartu, taip ir dėmesį po lygiai paskirstome. O jei ir neužtenka kažkuriam, mažiau pamiegu ir sugalvoju, kaip išspręsti situaciją. Mamos juk visagalės“, – šypsosi ji.
Dar vaikų? Kodėl gi ne!
Jurgita pasakoja, kad turbūt į motinystę žvelgtų kiek paprasčiau ir ramiau, jei ne itin skaudi patirtis, jų šeimą ištikusi 2016-ųjų gegužę. Ketvirtasis Kristupo ir Jurgitos vaikelis gimė gerokai per anksti – 27-ąją nėštumo savaitę, sverdamas vos 1350 g.
„Metai buvo labai sudėtingi ir įtempti – buvo daug nežinomybės, reikėjo labai daug stiprybės. Bet dabar jau geriau. Augustas – nuostabus vaikas. Jis įneša į namus labai daug meilės ir džiaugsmo, mus visus sujungia. Kartais žiūriu aš į jį miegantį ir negaliu patikėti – jis stebuklas“, – jautriai kalbėjo Jurgita.
Paklausta, gal apie daugiau tokių stebuklų jau pasvajoja, Jurgita šypsosi: „Jei būtumėte paklaususi po Augusto gimimo, tikriausiai iškart purtyčiau galvą ir sakyčiau „ne“. Po tokios patirties būtų buvę net sunku pagalvoti apie tai. O dabar... Tikrai nebegalėčiau kategoriškai atsisakyti. Kita vertus, žinote, ir tėtis, ir mama gali labai norėti, bet manau, kad kažkas iš viršaus tai nusprendžia. Nėra taip paprasta tiesiog sugalvojus turėti 5–6 vaikus. Čia tikrai ilgas procesas. Bet jei aukštesnės jėgos mums pasiųstų, mielai priimtumėme. Vaikai yra didelis gėris ir džiaugsmas.“
O ir kantrybės dar didesnei šeimai jai tikrai užtektų. „Maniau, kad turiu labai daug kantrybės, nors po Augusto gimimo buvau tuo suabejojusi. Galvojau, kad išseko. Bet po to vėl prisipildė rezervai. O kaip gali jos nebūti... Mamos, atrodo, vis turi, iš kur jos pasisemti. Be to, ir vaikai jau nebe tokie maži, jau galiu kalbėtis, tartis – sukalbami“, – džiaugėsi Jurgita.
Laiko sau nelieka, bet ir nereikia
Nors Jurgita nuolatos sukasi tarp vaikų ir viena dažniausiai niekada nelieka, moteris tikina, kad laiko sau jai ir nelabai reikia – anaiptol, visuomet nori, kad atžalos būtų šalia.
„Aišku, kartais norėtųsi pasėdėti, knygą paskaityti ir ramiai kavą išgerti, nes dažniausiai ją gerti tenka jau atšalusią. Kartais pasvajoju ir apie SPA, bet tuomet iškart pagalvoju, kad geriau ką nors nuveiksiu su vaikais. Galiausiai visada pasirenku juos, bet dėl to nesijaučiu nuskriausta. Jei reikia į kirpyklą, be jokių problemų išleidžia Kristupas ar mano mama. O šiaip mieliau ne į masažą einu, o renkuosi vaikų draugiją, susigalvojame įvairios veiklos ir smagiai leidžiame laiką“, – kalbėjo J.Krivickienė.
Būtent motinystėje ji sako save ir realizavusi. „Kai yra tokia didelė šeima, tikrai yra ką veikti! Atrodytų, vaikams augant mažėja ir problemų, bet tikrai ne. Tačiau tuo užimtumu aš labai džiaugiuosi.“
Pavydėtinos kūno linijos
Kad jau šią vasarą buvo išskirtinai šilta, Krivickų šeimyna didžiąją jos dalį praleido pajūryje.
„Pagaliau jūra buvo šilta! Retai pasitaiko, kai gali nuo ryto iki pat vakaro maudytis ir mėgautis saule! Taigi buvo be galo daug maudynių, smėlio, saulėlydžių, daug važinėjomės dviračiu, vaikščiojome... Viskas buvo taip gražu! Labai šauni vasara“, – su džiaugsmu prisimena Jurgita.
Iš pradžių jie visi vyko į Palangą – čia vaikai lankėsi pirmą kartą, tėvai norėjo juos supažindinti su dar vienu Lietuvos miestu, taip pat atšvęsti 15-ąsias santuokos metines.
Vėliau šeima patraukė į ramiąją Nidą, kurioje atostogos jau tapo kiekvienų metų tradicija.
„Tai visai netikėtai tapo mūsų šeimos tradicija – pradėjome į Nidą važinėti, kai laukiausi pirmosios dukros. Man tai be galo gražus Lietuvos kampelis, kur ir akys, ir siela pailsi“, – tikino Jurgita.
Beje, pajūryje įsiamžinusi su maudymosi kostiumėliu, Jurgita internautus sužavėjo savo išties nepriekaištingomis kūno linijomis. Jokia paslaptis – juk sakoma, kad vaikai – pats geriausias sportas. Dar kai keturi...
„Kol Augustas dar mažiukas, laiko sportui neturiu. Tačiau esu labai už tai, Kristupas daug sportuoja, mes ir mergaitėms visada sakome, kad tai svarbu. Tai ir aš imsiuosi jo ateityje“, – žadėjo Jurgita.
O ir dietos bei kalorijų skaičiavimas – Jurgitai svetima sritis. „Valgau viską, kas man patinka, neriboju savęs ir džiaugiuosi gyvenimu. Jeigu matyčiau, kad visgi reiktų susilaikyti, gal ir galėčiau kažkokių produktų atsisakyti. Bet leidžiu sau labai daug ir tuo džiaugiuosi“, – juokėsi J.Krivickienė.
Moteris sako už tokią savo figūrą yra dėkinga mamai: „Mūsų genai išties geri“, – 15min šypsodamasi kalbėjo Jurgita Krivickienė.
Žiūrėkite galeriją:
