Dvylika nakvynių penkiolikos aukštų laive su keliasdešimčia restoranų ir klubų. Atviroje jūroje sutiktos Kalėdos. Prezidentiniai apartamentai... Ko dar galėtų geisti širdis? „Neslėpsiu, buvo smagu, nes ir Kalėdų Senelis, ir gausybė atrakcijų vaikams buvo. Pusantros valandos prastovėjome eilėje, kad sūnus gautų dovanėlę, – pasakoja Jurgita. – Laivas – toks didelis, kad per beveik dvi savaites vos vos spėjome jį apžiūrėti. Tik paskutinę dieną radau nuostabų salotų restoraną, kur galima rinktis, ko širdis geidžia. Net svorio priaugau nuo gausybės maisto. Dabar bandau grįžti į normalų gyvenimą.“
Į kelionę moteris vežėsi net kalėdaičių ir šventintą žvakę. Kūčių vakarą visa šeima pakilo į penkioliktame laivo aukšte esančią koplytėlę: „Sukalbėjome maldelę ir sulaužėme plotkeles. Paskui restorane ant vakarienės stalo paprašiau uždegti mano šventintą žvakę, bet maloniai paaiškino, kad dėl saugumo laivuose tai yra draudžiama.“
Tačiau, nepaisant šventės jūroje, Jurgita pastarąsias Kalėdas vadina parduotomis... „Kol dirbau modeliu, daug keliavau. Bet per Kalėdas visada grįždavau į Lietuvą, pas šeimą. O šiemet nusprendėme pabėgti nuo Kalėdų – tiksliau, prieššventinio streso, dovanų pirkimo, silkių ruošimo... Visiems pasakėme, kad mūsų nelauktų, dovanų mums neruoštų ir kad mes jų niekam neruošime. Juo labiau kruizo maršrutas buvo sudėliotas taip, jog būtent Kalėdų dienomis kokias tris paras plaukėme tik jūra ir net telefonu nebuvo galimybės susisiekti, – pasakoja Jurgita. – Bet, žinote, bėgome nuo persivalgymo, nuo silkių, nuo švenčių... Galiausiai įvertinome, kokias geras ir gilias tradicijas iš tiesų turime Lietuvoje. Užsienyje Kalėdos – tik dovanos, dovanos, dovanos... Dvasingumo – nulis. Ėmėme ilgėtis tikros šventės. Pasirodo, kaip gerai ką nors pakeisti, pabandyti nauja, kad įvertintum, kas iš tiesų yra vertybė.“
Prabangūs prezidentiniai apartamentai kruizų kompanijos „Royal Caribbean“ laive „Independence of the Seas“ Jurgitos šeimyną privertė aiktelėti. Šeštame aukšte įrengti apartamentai užėmė visą laivo galą: keturi miegamieji kambariai, milžiniška svetainė, nuosava sūkurinė vonia, gausybė prabangos elementų... Dar – patarnautojas, kuris rūpinasi tik šiais apartamentais, ir keli vipiniai restoranai tik ypatingiems lankytojams... „Tikrai nesiruošėme pirkti tokio prabangaus numerio, – prisipažįsta Jurgita. – Tiesiog vienas mūsų šeimos draugas iš Londono yra beprotiškas kruizų mėgėjas. Jis jau yra plaukęs į 47 kruizus! Bet netgi jam, turinčiam ypatingo keleivio statusą ir daugybę privilegijų, tokius apartamentus gauti nėra taip jau paprasta. Ir ne todėl, kad jie kainuoja beprotiškai daug. Tiesiog šiuos apartamentus užsisakyti reikia prieš porą metų! Kadangi vietos juose – daug, o bičiulis plaukė tik su dviem savo sūnumis, dalį apartamentų pasiūlė išsipirkti mums. Kainavo tikrai nemažai, bet buvo verta tokią prabangą pamatyti iš arti.“
Iš Sautamptono (Anglija) uosto išplaukęs laivas sustodavo ir keleivius išleisdavo pasivaikščioti po Ispanijos Vigo miestą, Portugalijos sostinę Lisaboną, Kanarų salų gražuoles – Gran Kanariją ir Tenerifę, Portugalijai priklausančią Madeiros salą ir plaukiant atgal – po Ispanijos La Korunjos miestą. Jurgita neslepia, kad viskas jai tiko ir patiko, bet kruizai vis dėlto neįkvėpė. „Kai dieną vaikštai po denį ar patalpas laive, net užsimiršti, kur esi. Bet buvo pora naktų, kai labai supo. Tas kelias paras iš eilės aš akių sumerkti negalėjau, kaip baisu buvo... Maniškiams nieko blogo – vyras ir sūnus miegojo kuo puikiausiai. O aš praleidau dvi bemieges naktis.“
„Sunku dar ir dėl to, kad po kelionės kelias savaites vaikščiojau svirduliuodama. Matyt, mano vestibulinis aparatas silpnas. Man žemė po kojomis iki šiol siūbuoja... – juokdamasi pasakoja Jurgita. – Edgaras dar pasvarstė: „Kaip būtų įdomu po Karibų salas paplaukioti...“ „Gal geriau kur karšta, kur pliaže su knyga pagulėti galima...“ – paprašiau. Pabūti kruize vieną kartą – verta, ypač kad turėjome galimybę mėgautis tikra prabanga. Bet daugiau nelabai noriu. O tas mūsų draugas, įsivaizduokite: baigėsi mūsų kelionė, mes išlipome ant kranto, o jis liko dar dviem savaitėms su kita draugų kompanija plaukioti! Jis tikrai išprotėjęs dėl kruizų!“
Ši kelionė Jurgitai ir ilgamečiam jos draugui Edgarui aiškiai leido apsispręsti, kad vestuvių kruize jiedu tikrai nekels. „Iš anksto buvome pasidomėję net teisiniais dalykais: pasirodo, nors laive yra koplyčia ir galima būtų tuoktis, čia sudaryta santuoka – tik simbolinė, žemėje ji negalioja. Tada apsvarstėme kitą variantą: galima susituokti iš anksto, o kruize švęsti. Todėl kai įlipome į laivą, tikrai nuoširdžiai su Edgaru puolėme visko apžiūrinėti, tyrinėti, vertinti. Galiausiai atsisukome vienas į kitą ir vienu balsu pareiškėme: „Vestuvių čia tikrai nebus.“ Viskas tarsi ir tenkintų – prabanga, patogumas... Bet vis tiek čia – ne tai, ko mes norime“, – pasakoja Jurgita, panašu, pagaliau rimtai ėmusis vestuvių planų. Paklausta, gal šiemet jos tikrai įvyks, moteris tik žaismingai koketuoja: „Dabar, kai vėl tiesiog iš po nosies „nuplaukė“ visi susikurti planai, reikės iš naujo sukti galvą dėl tų vestuvių...“
