„Svarbiausia – turėti tikslą. Kai idėja gera, kai ji veža, tai veža – nesvarbu, ar tai būtų verslas, ar meilės reikalai, ar taupymas. Todėl pirmiausia svarbu žinoti, kam norima sutaupyti, ką pasiekti, kodėl tai svarbu – tuomet ir motyvacija tampa didesnė“, – sako J.Baltrukonytė.
Taupumu ji sako pasižymėjusi dar vaikystėje: turėtą taupyklę stengėsi kaip įmanoma dažniau papildyti vienu kitu pinigu ir neleisdavo prie jos niekam prisiliesti. O tuomet, dar mažos mergaitės tikslas buvo anaiptol ne saldainiai ar lėlės, Jurga svajojo apie... džinsus! „Dabar džinsus galima nusipirkti bet kur, bet anksčiau tai buvo prabangos dalykas“, – prisiminė.
Pasak jos, žodis taupymas kartais skamba baugiai – jis neretai asocijuojasi su tuo, kad teks gerokai susiveržti diržus ir kuriam laikui atsisakyti gyvenimo malonumų. Tačiau taupyti galima ir taip, kad viduje neskaudėtų – svarbiausia rasti sau tinkamą, protingą ir aiškiai pasvertą būdą, kuris padėtų efektyviai tam tikrą pinigų sumą atsidėti norimiems pirkiniams.
„Nebūtina pradėti taupyti nuo didelių sumų, galima pradėti nuo mažai, kad ir po 2-4 eurus kasdien. Dar viena klaidą, kurią daugelis daro – nori viską turėti labai greitai. Nes jei jau turi svajonę, nori, kad ji išsipildytų šiandien, rytoj – ar tai namą pirktum, ar automobilį, ar į kelionę išvykti norėtum, surengti vestuves. Tačiau svarbu laikytis žingsnių sistemos – nuosekliai, turint tikslą ir nekankinant savęs“, – tikino J.Baltrukonytė.
Jai pačiai tokiais atvejais neva labiausiai padeda įsivaizdavimas TO laimės, malonumo jausmo, kai ilgai puoselėta svajonė išsipildo. Tačiau ne ką mažiau padeda ir aiškus planavimas, jau minėtų – savo asmeniškai susikurtos sistemos laikymasis.
„Turiu pagrindinį darbą ir įvairių pagalbinių – esu nusprendusi, kad visi pinigai nuo tų pagalbinių darbų eis į mano taupymo sąskaitą. Taip pat bankai turi tokius įrankius, kai galima kasdien į savo sąskaitą įnešti po kelis eurus. Naudojuosi ir „Swedbank“ elektronine taupykle, kuri leidžia pasirinkti įvairius taupymo variantus: man patiko idėja, kad jei atsiskaitau kortele ir, pavyzdžiui, perku kavą už 1,6 euro, 40 centų automatiškai keliauja į taupyklę. Tai toks neskausmingas taupymas, kai pirkinių suma suapvalinama ir tas skirtumas kapsi į taupyklę“, – kalbėjo J.Baltrukonytė.
„Swedbank“ elektroninę taupyklę ji vadina būdu efektyviu taupyti šiek tiek save apgaunant – atidėti į sąskaitą centus morališkai lengviau, tačiau dažniau apsiperkant sutaupyta suma sparčiai auga ir po kurio laiko tampa maloniai džiuginančia.
„Programėlė puikiai tinka pradedančiam taupuoliui, tereiks pasirinkti savo taupymo būdą ir beliks sekti pilnėjančią piniginę“, – sako pašnekovė.
Šiandien ji sako taip pat po truputį kaupianti pinigus naujai svajonei. Tiesa, kokiai – neišduoda, tik prasitaria, kad tai – ne pirkinys, o labiau emocija. „Man atrodo, kad emocijos labiau vertos taupymo. Esu linkusi taupyti kokiam nors įvykiui, siurprizui, staigmenai, nei tarkime naujam šaldytuvui. Man tiks ir paprastas“, – juokiasi.
Finansinio raštingumo J.Baltrukonytė drauge su vyru, žinomu fotografu Algiu Kriščiūnu moko dukrą Paulą. Esą kol mokykloje tokios pamokos nėra, šį vaidmenį atlieka tėvai. „Stengiamės įvesti Paulą į rėmus, išmokyti skaičiuoti pinigus. Labai padeda ir taisyklė, kad reikia tam tikrą sumą atsidėti jos neišleidžiant“, – pasakojo ji.
Visą pokalbį su Jurga žiūrėkite čia:
