Vienas seniausių renginių Lietuvoje nuo pirmosios savo gimimo dienos buvo dedikuotas jūrai ir jūrinei kultūrai, kuri kasmet užima reikšmingą vietą šventės programoje. 1934-aisiais metais, pirmosios Jūros šventės proga ištartas kvietimas, lygiai taip prasmingai skamba ir po 90 metų – „Į jūrą visa Lietuva!“.
Įprasminant ilgaamžę Jūros šventės istoriją, renginio organizatorius – viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ pristato renginio himną – „Aš namie“ ir muzikinį jo video klipą. Dainai žodžius sukūrė Virgis Pupšys.
Pirmojoje Jūros šventėje buvo 60 tūkst. žiūrovų, šiemet laukiama 600 tūkst.
Himno vaizdo klipas buvo filmuojamas gražiausiose Klaipėdos lokacijose – miesto, miestiečių, jūros, laivų, švenčių vaizdai yra pinami su himno atlikėjų siužetinėmis linijomis, kur Liepa Mondeikaitė tampa banglenčių sporto trenere, Darius Meškauskas – uosto dokeriu, Virginijus Pupšys – žveju, Gintautas Litinskas – muzikos prodiuseriu, Kristupas Kerulis – namo sugrįžtančiu studentu.
Akcentas – fontanai
Išskirtinis 90-mečio fontanų pasirodymas – spalvinga Jūros šventės gyvavimo retrospektyva.
Tai specialiai Jūros šventės jubiliejui sukurtas vandens, šviesų, ugnies, muzikos ir žmogaus šokio kūrinys. Šventės istorija, prisiminimų, patirčių, interpretacijų dialektika atskleidžiama per išskirtinai šiam pasirodymui sukurtą muziką, vandens ir žmogaus choreografiją, skirtingų Lietuvos regionų gyventojų tarmiškai porinamus liudijimus, atliepiančius pirmosios ir dabartinės švenčių šūkį: „Į Jūrą visa Lietuva!“.
Anot fontanų projekto režisierės vaizdo komunikacijos agentūros NORDER partnerės Eglės Miškinytės, šių metų fontanų projektas – išskirtinai sudėtingas dėl gyvų pasirodymų.
Vieni įsimintiniausių fontanų pasirodymo akcentų – pasaulio vicečempionės šokių studijos „Aušrinė“ šokio kompozicijos. Beveik pusšimtis profesionalių šokėjų kiekvieno pasirodymo metu – net keturis kartus per vakarą pakeis kostiumus ir atributus, pritaikytus vienam ar kitam Jūros šventės laikmečiui.
Projektas bus rodomas du Jūros šventės vakarus, liepos 26-27 d., 22.30, 23.30, 00.30, 01.00 val. Pasirodymo trukmė – 17 min.
Vyšnia ant torto istoriniame fontanų pasirodyme taps įspūdingas 18 metrų aukščio švyturys, kuris ne tik svariai papildys fontanų šou, bet ir taps savotiška dedikacija Klaipėdoje šiais metais minimiems Švyturių metams.
Stilizuota Jūros šventės atidarymo ceremonija
Reikšmingu Jūros šventės programiniu akcentu taps neeilinė Jūros šventės atidarymo ceremonija, kurią režisuoja Rūta Bunikytė. Liepos 26-ąją, pirmąją Jūros šventės dieną, primins 1934-uosius metus, šventės gimimą ir su tuo susijusias svarbias asmenybes.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Jūros diena buvo lietuvių tautos jūrinės ideologijos pasireiškimo pradžia orientuota į kiekvieno lietuvio pažintį su jūra. Įgyvendinti šiai idėjai buvo dedamos milžiniškos pajėgos: nuo idėjos regeneravimo iki jos įgyvendinimo.
Mariose, nuo Kurhauso kur vykdavo žvejų laivų regata, nusidrieks Dangės flotilės laivynas.
Būtent pirmoji proga minioms lietuvių pirmą kartą susipažinti su kurėnais ir žvejų regatų tradicijomis pasitaikė 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. Klaipėdoje vykusių Jūros dienos renginių metu.
Specialus A.Raudonikio projektas
Liepos 26-ąją, koncertinę programą Kruizinių laivų terminale dovanos pagrindinis renginio partneris – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Pagrindinėje Jūros šventės scenoje muzikinę programą pradės Jūros šventės – jūrinei bendruomenei dedikuotas projektas – „Vienmečiai: Algimantui Raudonikiui ir Jūros šventei 90!“.
Kompozitorius Algimantas Raudonikis – vienas žymiausių ir populiariausių visų laikų Lietuvių pramoginės muzikos kūrėjų.
Kompozitorius parašė daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių, iš kurių – 20 kaip dedikacija jūrai „Jūra“, „Iškeliaujant“, „Jūreivis“ ir k.t.
Koncerte dalyvaus Šiaulių bigbendas ir V.Čepinskio vadovaujamas kamerinis ansamblis „Camerata Solaris“, o taip pat, solistai: Liudas Mikalauskas, Dainius Puišys, Aistė Pilibavičiūtė, Kęstutis Alčauskis, Judita Leitaitė, Romas Bubnelis, Aistė Pilvelytė, Valdemaras Frankonis. Koncertą komentuos muzikologas Viktoras Gerulaitis. Jūros šventėje skambės populiariausi kompozitoriaus kūriniai, kurie papildys jubiliejinio renginio muzikinius akordus.
Koncertą 21.30 pratęs populiariosios muzikos atstovai, nuolat surenkantys didžiausias arenas – „Grupė 2 – Karolis ir Donatas“.
Po jų, 22.30 val. scenoje pasirodys viena klausomiausių šių metų atlikėjų – GJAN. Po jos – didžioji muzikinė dovana – HIPERBOLĖS legenda su Viktoru Prapru, Arvydu Šnaru ir Igoriu Berinu.
1974-aisiais susibūrusi grupė per savo gyvavimo metus išleido ne vieną albumą, o koncertinio turo po Lietuvą metu skambės patys ryškiausi jų karjeros hitai – „Vandens ženklai“, „Sugrįžk“, „Kai nieko neturi“, „Tu grok“, „Išgalvotas gyvenimas“, „Pamiršk mane“, „Aš dar dainuosiu“ ir daug kitų puikių kūrinių, kuriuos daugelis žino kone atmintinai.
Išskirtinai ilgą penktadienio koncertą vainikuos šių metų „Eurovizijos“ sensacija – Silvestras Belt ir jo nepamirštamas „Luktelk“.
Akordas – su „G&G Sindikatu“
Didžiajame šeštadienio koncerte Kruizinių laivų terminale 20.30 val. scenoje pasirodys charizmatiška ir stilinga grupė „The Roop“.
22 val. – viena autentiškiausių atlikėjų Lietuvos pop muzikos scenoje – Evgenya Redko.
23 val. vakarą vainikuos „G&G Sindikatas“ – viena sėkmingiausių ir ilgiausiai gyvuojančių Lietuvos hiphopo muzikos grupių. Po vidurnakčio susirinkusiems gros elektroninės muzikos meistras SUN.
Dovana miestui – žiūronai
Klaipėdos konteinerių terminalo dovana – žiūronai ir ekskursijos
Savo veiklos 30-metį mininti, viena iš pirmaujančių krovos kompanijų Klaipėdos uoste, Jūros šventei ir Klaipėdai parengė ne vieną dovaną.
Liepos 25-ąją, ketvirtadienį, Jūros šventės išvakarėse, 17 val. ant Pietinio molo visuomenei bus pristatyti specialūs apžvalgos žiūronai, kurie leis gėrėtis ne tik jūra, bet ir stebėti tolumoje plaukiančius laivus.
Simbolinėje žiūronų perdavimo miestui ceremonijoje kviečiami dalyvauti visi norintys, kurie pirmieji galės išbandyti naują objektą, įrengtą pačiame Pietinio molo gale.
Kelionė į senuosius Jūros šventės karnavalus
Premjerinis, istorinei renginio reikšmei dedikuotas renginys kvies ir į Pilies muziejau konferencijų salę.
Šventinės eisenos-karnavalai – vienas spalvingiausių kasmetinės Jūros šventės akcentų.
Devynis dešimtmečius menantis renginys savo karnavalais į miestą plukdydavo undines, Neptūną, dešrų gaminimo aparatus, pragaro katilus, saulės dukras, matematikus ir tautų draugystę. Minios žmonių spiesdavosi palei kelią, norėdami pamatyti Jūros šventės karnavalo stebuklą.
Net 18 metų, pradedant 1983-iaisiais, karnavalo eisenų kaukių gamybai vadovavo scenografė Sofija Kanaverskytė. Karnavalų kaukės ir eisenos – puikus istorinių laikmečių ir vertybių veidrodis, kurių gimimo eskizus Jūros šventės lankytojai galės išvysti Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2).
Liepos 25-27 d. 12-20 val. užsukusių į Pilies muziejaus konferencijų salę lauks filmas „Laiko mašina į Jūros šventės karnavalus“ (trukmė 20 min.).
Eisenoje liesis muzika
Nepamirštamas ir vienas laukiamiausių Jūros šventės akcentų, kurį globoja „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ generalinis direktorius Algis Latakas – Jūros šventės eisena. Vienas solidžiausių tokio tipo renginių Lietuvoje kvies šūkiu – „Į jūrą visa Lietuva“, išsiskirs drąsiais ir kūrybingais kolektyvų sumanymais, ne tik muzikos garsu, bet ir muzikinių skonių amplitude.
Šį kartą eisenos dalyviai pakviesti save pristatyti pagal vieną iš pasiūlytų potemių: „Back to 90s/ Atgal į 90-uosius“, „Tą kartą prie jūros“, „Pirmyn ateitį –Jūros šventė po 90-ies metų“, „Švęski jūrą, Lietuva“.
Eisenoje jau dalyvauja beveik 60 kolektyvų, kurie anot organizatorių, rekordiškai anksti pradėjo domėtis šventės tema ir ruošti savo pasirodymus. Jau aišku, kad eiseną papildys 5 orkestrai, beveik kiekvienas dalyvaujantis kolektyvas stebins muzikine išraiška.
Eisenoje riedės ir populiariausios radijo stoties Lietuvoje – „M1“ ekipažas, kurie nuo 16 iki 19 val. transliuos Jūros šventės eisenos nuotaikas.
Liepos 26-ąją, penktadienį, 18 val. jūrinė eisena startuos iš tradicinės vietos – J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai žygiuos Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Pilies g., į Kruizinių laivų terminalą. Eisenai finišavus, Kruizinių laivų terminalo scenoje – oficiali Jūros šventės 2023 atidarymo ceremonija. Eisenos dalyvių pristatymas tradiciškai vyks už Pilies tilto.
Renginį vainikuos fejerverkas
Įspūdingiausią vasaros renginį – Jūros šventę papuoš ryškiaspalvis fejerverkas, kuris Klaipėdos dangų nušvies liepos 27-osios – šeštadienio vidurnaktį. Fejerverkų salvės dangų nuspalvins pagal Jūros šventės himną – „Aš namie“.
Renginio organizatorius VšĮ „Klaipėdos šventės“ apie numatomus fejerverkus iš anksto informavo miesto bendruomenes ir įstaigas, kurioms fejerverkų keliamas garsas gali sukelti padidintą nerimą.
