„Albumų namuose turiu daug ir nuotraukų juose – tikrai nemažai, tačiau dauguma jų – iš vaikystės. Tada su tėveliais daug fotografuodavomės, o kai prasidėjo paauglystė – ėmiau rimčiau sportuoti, šokti ir nebeliko tiek daug to laiko laisvalaikiui, fotografavimuisi. Ir šiaip, matyt, nebuvau pamaiviška“, – šypsosi Eglė Straleckaitė, su portalo Žmonės.lt skaitytojais pasidalinusi savo paauglystės nuotraukomis, kurių, kaip pati prisipažino, neturi labai daug.
Paklausta apie paauglystę, Eglė atsiminė mokyklą, į kurią noriai eidavo, mat klasė buvo draugiška, o ir mokytis jai visai patikdavo – tiesa, išskyrus matematiką.
„Su mokykla man pasisekė, nes mano klasė beveik visa išsilaikė iki pat egzaminų. Mokykloje labiau mėgau humanitarinius mokslus – patiko lietuvių, kalbos, istorija, biologija. Jau ko nemėgau, tai matematikos (juokiasi). O šiaip niekada nezirzdavau, kad reikėjo eiti į mokyklą, nes mūsų klasė buvo labai susigyvenusi, kaip vienas kumštis“, – pasakojo mergina.
Eglė džiaugėsi, kad mokykloje jai neteko patirti jokių patyčių ar sudėtingų paaugliškų dramų. „Manau, kad mokykloje buvau visai mėgiama, man buvo smagu, klasėje turėjau daug draugų. Man turbūt pasisekė, nes nesu nei vaikystėje, nei paauglystėje patyrusi patyčių. Buvau bendraujanti, ganėtinai draugiška, gal todėl man ir nebuvo dėl to problemų“, – svarstė ji.
Brolis išmokė nesiskųsti
Prisiminusi paauglystę E.Straleckaitė bent keliskart minėjo savo brolį. Jis, anot šokėjos, jai labai artimas ir mylimas žmogus, kuris vienintelis ją, dar paauglę, griežčiau paauklėdavo.
„Vaikystė buvo nuostabi – čia jau tėveliams padėka. Turėjau ir žaislų kokių norėjau, ir lepinama buvau. Mano dešimt metų už mane vyresnis brolis vienintelis griežčiau mane ir paauklėdavo – išmokė nebūti skundike ir kad negalima visiems skųstis, jeigu kas nors blogai“, – juokdamasi pasakojo Eglė.
Mergina prisipažino, kad dabar su broliu sutaria puikiai, na, o būdama paauglė, ir pasipykdavo, ir ožius parodydavo.
„Su broliu sutariame nuostabiai, na, o paauglystėje buvo visko – kaip ir pas visus. Labai myliu brolį, mūsų santykiai nuostabūs. Mums netgi kartais sako, kad pavydi tokių gerų santykių, nes mes jeigu sugalvojame kažkur išeiti, kad ir, tarkim, pasilinksminti, mėgstame tai daryti kartu“, – gražiais santykiais džiaugėsi Eglė.
Paaugliškiems kaprizams nebuvo laiko
Šokėja pasakojo, kad paauglystėje neturėjusi laiko „prisivirti košės“ ar paaugliškai maištauti, mat laikas būdavo griežtai suplanuotas šokių treniruotėms ir mokslams. Eglė atsiminė, kaip kartais tekdavo tik per langą pamatyti kieme nerūpestingai žaidžiančius vaikus ar niekur neskubančias, linksmai plepančias mergaites.
„Mano dienotvarkė būdavo tokia – mokykla, grįžusi po jos pavalgydavau, tada iškart važiuodavau į treniruotes, grįždavau po jų jau vakare ir tik tada sėsdavau daryti pamokų. Savaitgaliais – varžybos. Nebuvo kada slankioti pakampėmis. Per langą tik pamenu spėdavau sužiūrėti, kad vaikai kieme žaidžia. Mūsų visos linksmybės būdavo tik per šokių pertraukas“, – prisiminė ji.
Tačiau tai, anot Eglės, jokia problema, nes kiekvienas žmogus pats renkasi savo kelią, o ir skirtingose situacijose reikia įžvelgti gerąsias puses.
„Manau, kad kiekvienas žmogus įvairiausiose situacijose atranda kažką gero. Juk varžybose irgi būdavo draugų! Tarp pasirodymų ar jau po jų smagiai leisdavome laiką! Jau vien koks smagumas būdavo lakstyti tarp vyresniųjų šokėjų – juk kai pasibaigdavo mūsų varžybos, prasidėdavo jų – lakstydavom, juokdavomės“, – džiugiai laisvas ir nerūpestingas minutes atsiminė E.Straleckaitė.
Paaugliški „baliukai“ – kas tai?
Eglė prisipažino, kad dėl įtemptų treniruočių ji net nespėjusi pasidžiaugti pirmaisiais paauglių „baliukais“ ir linksmybėmis. Tokių dalykų, kaip grįžti paryčiais namo iš draugų gimtadienių ji teigė išvis neatsimenanti.
„Man net tuos pirmuosius paaugliškus „baliukus“ teko praleisti! Labai gaila, bet nežinau, ką tai reiškia. Na, gal tik keliuose esu buvusi, kiek atsimenu. Net mokyklos šimtadienyje neteko dalyvauti, nes buvau išvykusi į varžybas“, – vardino Eglė.
Merginos teigimu, ar dėl tokio gyvenimo būdo, ar dėl tėvų auklėjimo, ji buvusi visiškai neproblematiška paauglė, todėl jokių dramų ar maištų prieš tėvus jos gyvenime nebuvo.
„Aš visiškai nebuvau problematiška paauglė. Čia turbūt vėlgi šlovė mano tėveliams, kurie sugebėjo išlaikyti tokius santykius. Tikrai neatsimenu rimtų konfliktų – su mama iki dabar esame geriausios draugės. Jie niekada nebuvo per daug griežti – bet iš kitos pusės, aš tiesiog neturėjau laiko labai kvailioti. Tai gal jiems todėl pavyko taip gerai išsisukti (juokiasi). Žinodavau, kad bus varžybos, ir kad negalėsiu, tarkim, susitikti su draugais. Bet aš tai priėmiau labai natūraliai – turėjau tikslų, žinodavau, kad dėl to daug dirbu ir to noriu“, – tvirtai dėstė Eglė.
„Na, o jau kai kartais būdavo laisvo laiko ir papuldavo proga kažkur išeiti, tai tėveliai jau manęs pagailėdavo ir nedrausdavo eiti – išleisdavo“, – kvatojosi E.Straleckaitė.
