Kauno Pilėnų vidurinėje karčias mokslo šaknis krimtusi Kristina patikino, kad puikiausiai prisimena savo pačią pirmąją Rugsėjo 1-ąją. Ir kur gi čia pamirši tokią šventę, kuomet mokyklos lankymas vienareikšmiškai reiškė, kad tu – jau didelis vaikas.
„Pagalvojus apie laikus, kuomet buvau pirmokė, prieš mano akis išdygsta tūkstančiai už pačius mus didesnių kardelių. Jie buvo tiesiog milžiniški. Tiesą pasakius, pati Rugsėjo 1-oji man asocijuojasi su momentu, kuomet tekdavo vasaros pabaigoje išvažiuoti iš močiutės kaimo ir ruoštis mokykliniam sezonui. Puikiai atsimenu, kuomet iš močiutės darželio prisiskynusi gėlių nešiau jas į mokyklą“, – prisiminimais dalinosi Kristina.
Pasakodama prisiminimus iš mokyklinio suolo žavioji dainininkė patikino, kad tvirčiausios draugystės užsimezgė būtent tuomet. Nors dažniausiai ji šėliodavo su berniukais, pačią geriausią draugę, su kuria bendrauja iki pat šios dienos, ji surado mokykloje.
Minutę, kuomet mūsų auklėtoja įžengė į klasę susprogo į vazoną įdėta bombioškė. Vazonas skrido į viršų ir ištiško ore.
„Mano draugai būdavo beveik vien tik vaikinai. Žinoma, su pačia geriausia drauge iš mokyklos laikų iki pat šios dienos palaikome tokius pačius santykius. O su berniukais tikrai tekdavo iškrėsti įvairių išdaigų. O būdavo visko“, – intrigavo dainininkė.
Ryškiausiai ji prisimenanti pokštą, kurį sugalvoję bendraklasiai pateko ne tik į auklėtojos, bet ir visos mokyklos vadovybės nemalonę. „Vaikinai vieną kartą buvo sugalvoję susprogdinti klasėje esančias gėles. Tai visiems buvo akcija-atrakcija, – juokėsi istoriją prisimindama Kristina. – Tą akimirką, kuomet mūsų auklėtoja įžengė į klasę susprogo į vazoną įdėta bombioškė. Vazonas skrido į viršų ir sudužo ore“.
Kristina pripažino, kad pradinėse klasėse buvo „gera mokinė, tačiau labai jau pasiutusi“. Pradėjusi suvokti, kad mokykla nėra smėlio dėžė, kurioje negalioja taisyklės, ji įsisuko į organizacinę veiklą – dainavo, renginius vedė ir juos organizavo. „Nors mokykla ir yra mokslo vieta, buvo ir visokių išdaigų, už kurias gaudavau velnių. O vėliau išaugau ir tapau stropia mokine“, – sako Kristina.
Mergina pasakojo, kad šilčiausias jos mokyklos laikų prisiminimas – ekskursijos į gamtą. Jose ašarų anei džiaugsmo niekuomet netrūko. „Mane aplanko nostalgija prisiminus visas išvykas į gamtą. Mes turėjome tradiciją kiekvienais metais, prieš atostogas, išvažiuoti stovyklauti su palapinėmis. Vykdavo visa klasė, auklėtoja… prisijungdavo ir tėvai. Tai būdavo pati linksmiausia mokslo metų dalis, kuriai pasibaigus ir supratus, kad išsiskiriame visai vasarai, tekdavo ir ašaroti“, – pasakojo pašnekovė.
 |
| Asmeninio albumo/Žmonės.lt nuotr/ Kristina Ivanova (centre su raudonais marškiniais) mokyklos laikais aktyviai dainuodavo chore |
