„Kai man buvo penkiolika, sugalvojau, kad labai noriu būti modeliu, kad man to labai reikia. Mama mane labai palaikė, todėl kartu nuvykome į vieną agentūrą. Į užsienį niekur išvažiavusi nebuvau, gaudavau darbų Lietuvoje. Maždaug du metus taip dirbau ir džiaugiausi galėdama užsidirbti papildomų pinigų“, – apie nuotraukas, kuriose ji, būdama šešiolikos, žengia podiumu sakė mergina.
S.Burbaitė teigė, vėliau modeliu būti taip netraukė, nes, pamačiusi šio darbo užkulisius, ji supratusi, kad tai – ne jos tipo merginai. Po dalyvavimo „Mis Visata“ konkurse Simona susilaukė kelių pasiūlymų fotografuotis, tačiau tai, anot jos, ne darbas, o pomėgis.
Paklausta apie paauglystę, S.Burbaitė teigė, kad ji nebuvo „sunkus vaikas“, o kaip tik atvirkščiai – klausydavo tėvų, o šie ja pasitikėdavo.
„Paauglystėje buvau labai aktyvi, lankiau įvairiausius būrelius, labai patiko sportuoti, stengiausi gerai mokytis. Iš tikrųjų, buvau geras vaikas (šypsosi), ir tėvai taip sakė. Tokios paauglystės, kai tėvai negali susišnekėti su vaiku, tikrai neturėjau. Buvau labai atsakinga, pareiginga, pavyzdinga mokinė, todėl ir prisiminimai išliko geri“, – pasakojo Simona.
Anot merginos, tėvai nebuvo labai griežti, stengdavosi ja pasitikėti. Vis dėlto vienąkart Simona pavėlavo namo grįžti sutartu laiku, todėl gavo rimtą pamoką ir teigė daugiau taip nesielgusi ir bijojusi vėl sugriauti tėvų pasitikėjimą.
„Tėvai manimi visada labai pasitikėdavo, bet buvo nerašyta taisyklė – jeigu tą pasitikėjimą bent kartą sugriausi – prisivirsi košės. Vieną kartą tos košės aš ir prisiviriau – namo grįžau pusvalandžiu vėliau, negu buvo leista. Galima sakyti, kad tada gavau beržinės košės ir nuo to karto namuose būdavau kaip štikas – kada pasakydavo, tada tiksliai ir pareidavau. Buvo pamoka“, – prisiminė mergina.
Paklausta apie mokyklą, S.Burbaitė teigė, kad iš jos prisiminimai išliko labai geri. Kadangi ji buvusi aktyvi ir stropi mokinė, mokykla merginai iki šiol asocijuojasi tik su teigiamomis emocijomis: „Prisiminimai iš mokyklos labai šilti. Mokytojai buvo labai rūpestingi, atidūs. Pati dalyvaudavau įvairiuose renginiuose eilėraščius deklamuodavau, buvau tapusi mokyklos metų moksleive. Man pasisekė, nes jokių patyčių ar užgauliojimų nepatyriau.“
Pirmąją meilę Simona taip pat sutiko mokykloje. Šilti jausmai gimė tarp jos ir kitoje klasėje besimokiusio berniuko. „Pirmoji meilė mane užklupo labai anksti – kai buvau trylikos. Jis buvo berniukas iš kitos klasės, draugavome apie metus. Buvome vienmečiai, mūsų net gimimo dienos skyrėsi tik keliomis dienomis. Dovanėles vienas kitam dovanodavom, bandėm vaidinti suaugusius, bet liko gražus prisiminimas“, – pasakojo ji.
Tobulas kūno formas turinti S.Burbaitė teigė, kad ankstyvoje paauglystėje buvo gerokai apkūnesnė, tačiau tikino, kad dėl to nekompleksuodavo, nes niekas nesityčiodavo, o noriai su ja bendraudavo.
„Kai man buvo dvylika-trylika buvau apkūnoka mergaitė, tikrai ne tokių formų, kaip dabar. Buvau labai mylimas vaikas, seneliai mane labai mylėjo ir lepino. Pustrečių metų mano mama buvo išvykusi dirbti į Ameriką, todėl tuo metu augau su seneliais ir tėčiu, kurie man nieko negailėdavo, skanėstų – irgi (juokiasi). Antsvorį kažkaip natūraliai tiesiog išaugau. Dėl svorio nekompleksuodavau, gal todėl, kad susilaukdavau komplimentų dėl komunikabilumo, drąsos“, – prisipažino optimizmu trykštanti tituluota gražuolė.
