Kada tampame alergiški?
Alergijai, astmai ir imunologijai skirtoje svetainėje www.aai.mf.vu.lt rašoma, kad periodas, nuo kurio smarkiai priklauso, ar išsivystys alerginės ligos, – tas, kai žmogus palaimingai vartosi mamos pilve. Pirmąkart patekę į organizmą alergenai dar nesukelia ligos, bet jį įjautrina (sensibilizuoja), t. y. organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie ateity kovos su alergenais. Mokslo įrodyta, kad antikūnų kiekį lemia genai. Alergines reakcijas sukelia ne bet kokie, o tam tikri, įvairiems žmonėms skirtingi alergenai.
Prisiminkime kelis alergijos tipus, kurie tampa neprašytais Homo sapiens palydovais šiltuoju metų laiku. Beje, šienligę, arba alerginį rinitą, lengva supainioti su virusine kvėpavimo takų infekcija, saulės dilgėlinę – su nealerginiu fotodermatitu...
Šienligė
Jos priežastis – į kvėpavimo takus patekusios medžių, pievų žolių ir piktžolių žiedadulkės. Anksčiausiai (paprastai kovą) Lietuvoje ima žydėti medžiai – tai tęsiasi iki liepos. Įvairios žolės prie jų prisijungia apie gegužę ir jų žiedadulkių ore aptinkama iki spalio. Žydint augalams žiedadulkės nukeliauja šimtus kilometrų, jų būna ir lauke, ir patalpose. Pasak Šiaulių universiteto aerobiologų, Lietuvoje atliekančių žiedadulkių monitoringą, kasmet birželio pradžioje ir liepos viduryje žolių žiedadulkių kiekis ore viršija įsijautrinimo ribą.
Kaip pasireiškia? Šienligės požymiai gali būti įvairūs: sloga, kosulys, dusulys, niežtinti nosis, niežtinčios, paraudusios, ašarojančios akys – visa tai kartojasi kasmet žydint tam tikriems augalams. Požymiai paryškėja gamtoje, saulėtomis ir vėjuotomis dienomis. 50–70 proc. žiedadulkėms, ypač beržų, jautrių žmonių yra alergiški ir maistui: vaisiams (obuoliams, persikams, melionams, kiviams...), daržovėms (salierams, morkoms, pomidorams, bulvėms, pupoms…), riešutams (dažniausiai lazdynų).
Kaip saugotis? Specialistai pataria tai daryti visais įmanomais būdais vengiant žiedadulkių: aplenkiant nešienautas pievas, didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore metu trumpiau būnant lauke, nešiojant marlines kaukes, gerai prie veido priglundančius akinius, laikant uždarytus kambarių ir automobilių langus. Paguodžianti žinia: kai lyja ir keletą valandų po to žiedadulkių ore būna gerokai mažiau. Beje, vakarinis dušas ir plaukų plovimas taip pat pagerina situaciją. http://www.alergija.info/view.php?page=39&rpid=34 rasite augalų žydėjimo kalendorių Lietuvoje, o į tinklalapį www.polleninfo.org pravartu užsukti vykstant į kitus Europos kraštus. Reikia turėti galvoje, kad negydoma šienligė gali sukelti komplikacijų, tarkim, pereiti į bronchinę astmą.
Vabzdžių įkandimai
Jei įkanda bitė, vapsva, širšė, uodas, musė, bimbalas, skruzdė, toje vietoje paprastai kyla vadinamoji vietinė reakcija (patinimas, paraudimas, skausmas). Nors vabzdžiui įgėlus odą niežti, o žaizdą besikasant galima infekuoti, vis dėlto tokia reakcija – niekis, palyginti su anafilaksiniu šoku. (Jį, beje, gali sukelti ne tik vabzdžiai, bet ir vaistai, maistas, šaltis, fizinis krūvis...) Tai – staigi alerginės reakcijos forma, kuri žmones ir į kapus nuvaro.
Kaip pasireiškia? Anafilaksinio šoko požymiai – sumažėjęs kraujospūdis, odos bėrimas, blyškumas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, veido, kaklo patinimas, pilvo skausmai... Jei žmogus yra alergiškas, organizmo imuninė reakcija į vabzdžio po oda paliktas medžiagas būna staigi. Anafilaksinis šokas kartais užklumpa ir vėliau, per dvi valandas po kontakto su alergenu.
Anafilaksinio šoko požymiai – sumažėjęs kraujospūdis, odos bėrimas, blyškumas, galvos svaigimas, dusulys, silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, veido, kaklo patinimas, pilvo skausmai...
Kaip saugotis? Patarimai – tradiciniai: naudoti vabzdžius atbaidančius purškalus ir tepalus, žvakes ir smilkalus, juos sulaikančius specialius langų tinkliukus, susiruošus į gamtą nesikvepinti ir vilkėti tamsesniais drabužiais (gėlėtos medžiagos ir stiprūs kvapai vabzdžius traukia)... Alergiškiems žmonėms privalu nuolat turėti adrenalino ir antihistamininių vaistų.
Įsidėmėkite – jei jūsų akivaizdoje įgėlus vabzdžiui kam nors prasidėtų labai stipri reakcija, darykite štai ką:
♦ paguldykite žmogų ir pakelkite jo kojas aukščiau;
♦ suleiskite jam adrenalino (pagreitina širdies plakimą ir padeda išlaikyti stabilų kvėpavimą), jei žmogus gali ryti – duokite antihistamininių vaistų (mažina niežulį, paburkimą);
♦ išsikvieskite pagalbą arba kuo greičiau vežkite jį į medicinos įstaigą;
♦ jei žmogus nustoja kvėpuoti – padarykite širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.
UV sukeltos ligos
Nors dėl odos bėrimų, pūslelių, pūkšlių, niežėjimo ir kitų simptomų bėda dažnai suverčiama saulės alergijai, tačiau specialistai sako, kad tikroji saulės alergija – retas paukštis. Kur kas dažniau panašius požymius sukelia polimorfinė šviesos dermatozė, fototoksinis dermatitas ir kitos ligos.
Kaip pasireiškia? Galima įtarti alergiją, jei reakcija staigi: vietos, kur odą galėjo paveikti saulė, parausta, ima niežėti, atsiranda bėrimas, panašus į nudilginimą, kartais apima silpnumas, skauda galvą, o pasislėpus nuo dangaus šviesulio simptomai išnyksta per 24 valandas. Palyginkite: kur kas dažniau ištinkanti polimorfinė šviesos dermatozė nors ir pasireiškia panašiai (dėmėmis, mazgeliais ar pūslelėmis), tačiau atsiranda ne iškart, išlieka ilgiau nei parą.
Kaip saugotis? Jei kyla panašių problemų, reikėtų pasinaudoti šiuolaikinės medicinos galimybėmis ir išsiaiškinti, kokios ligos požymius matote ir kas dėl jos kaltas – organizme esantys ir su alergenais kovojantys antikūnai ar odos uždegimas (pavyzdžiui, nepageidautiną reakciją, būna, sukelia saulės ir cheminių medžiagų sąveika). Tai tiksliai diagnozuojama specialiais testais. Galimas daiktas, kad specialistas pasiūlys jums išmėginti fototerapiją – gydymą ultravioletiniais spinduliais, kai oda po truputį pratinama prie saulės. (Tai visai kas kita nei soliariumas!)
Vienos procedūros nepakaks – fototerapijai reikėtų skirti mėnesį ir daugiau prieš paplūdimių ir sodų sezoną. Pasiteisinęs būdas sumažinti saulės riziką – nuo UV ginantys drabužiai ir kosmetikos priemonės. Apdairumas ir žinios taip pat pravers: įsidėmėkite, kad fototoksinį dermatitą gali sukelti eterinis aliejus, vaistai, augalai (rūtos, narcizai, Sosnovskio barščiai, dobilai, krapai, petražolės, pastarnokai, pomidorai, pupelės, juodieji serbentai, morkų lapai...), – pastarųjų poveikis itin sustiprėja palijus ir nušvitus saulei. Pasak profesorės Rūtos Dubakienės, negalima patiems gydytis dėl UV poveikio atsiradusių bėrimų, reikia kreiptis į dermatologą ar alergologą. Ir privalu atidžiai skaityti vaistų informacinius lapelius, nes juose paprastai nurodoma, ar tinka šiuos medikamentus vartojant būti saulėje.
