Šešiolikos metų netekęs tėvo, Evaldas ėmė maištauti. Metęs mylimą tautinių šokių būrelį, pasivadino Zombiu ir ėmė groti pankroko grupėje su kadaise žinomu atlikėju Tomu Krivicku-Psichu. Dainų žodžiai buvo tokie, kurių kunigas šiandien nedrįsta net prisiminti.
„Dainuodavom angliškai net nesuprasdami, jog viena daina buvo antikrikščioniška”, – LNK laidoje „Bus visko“ prisipažįsta brolis Evaldas Darulis.
Tačiau Evaldas visada buvo labai pamaldus. Visi žinojo, kad per adventą Zombis net nerepetuos. Prieš koncertus pasistatydavo skiauterę su cukrumi ir alumi, o atėjus sekmadieniui, gražiai suguldydavo plaukus ir – į mišias.
„Per adventą ir gavėnią negrodavau, todėl, kad buvo rimties laikotarpis“, – prisimena kunigas.
Kunigą Evaldą drąsiai būtų galima pavadinti šiuolaikišku ir tikrai nestandartiniu bažnyčios atstovu. Jis ne tik palaiko LGBT bendruomenę, bet ir, kaip pats sako, kad stogas nenuvažiuotų, turi daug pomėgių. Mėgsta žvejoti, fotografuoja, bėgioja ultramaratonus ir nardo.
Kunigas prisipažįsta, kad sunkiausia jam buvo išsižadėti šeimos, vaikų ir turto. Kaip ir kiekvienas žmogus, svajojo vieną dieną susilaukti vaikų. Sunkiausia krikštijant mažylius arba stebint gausias brolių ir sesės šeimas.
„Svajojau turėti kažkokį namelį, turėti mylimą moterį, vaikų”, – atvirauja kunigas Evaldas.
