„Seniau kalėjimuose per metus sutuokdavome vos dvi tris poras, o jos būdavo lyg po didinamuoju stiklu. Dabar per mėnesį vyru ir žmona paskelbiame 14–19 porų. Už grotų laiką leidžia daug jaunų vyrų, todėl ir norinčiųjų tuoktis padaugėjo“, – „Lietuvos rytui“ aiškina jau 33 metus Pravieniškių pataisos namuose santuokas registruojanti Kaišiadorių civilinės metrikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Laima Tatarūnaitė.
Santuokos ceremonija trunka dešimt minučių. Po to vyras su žmona, dažnai tempdami didžiulius krepšius, iškeliauja į pasimatymų kambarį.Pernai Pravieniškėse susituokė daugiau kaip šimtas porų. Tuo tarpu Kaišiadorių metrikacijos skyriuje laisvėje įregistruota apie 300 santuokų. L.Tatarūnaitę stebina tai, kad dabar daugiausia tuokiasi vyrai, nuteisti kalėti 10, 20 metų ar net iki gyvos galvos.
Jeigu bus skelbiama amnestija Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga, į laisvę išeitų 7–10 proc. kalinių – apie 700 asmenų. Šios malonės pirmiausia tikisi tie, kurie yra susituokę, ypač jeigu turi vaikų. Tad ir skubama kurti šeimą.
Kaliniai nelaukia, kol juos aplankys meilė, o ieško jos laiškais patys. Manoma, kad iki šiol dažniausiai buvo tuokiamasi dėl ilgalaikių – dviejų parų – pasimatymų. O pastaruoju metu dar ir tikimasi amnestijos.
Ar praėjusiais metais už grotų susituokusių dainininkės Irmos Jurgelevičiūtės ir už dviejų žmonių nužudymą kalėti ilgiems metams nuteisto Rolando Lavinsko santuoka bus ilga, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų direktorius Alfredas Drazdys prognozuoti nesiryžo.
„Kalėjime R.Lavinskas veda antrą kartą. Mes jį ištuokėme, o po kurio laiko sutuokėme su garsia dainininke. Jam sėdėti liko ilgai, todėl nenustebčiau, jei dar ne kartą vestų“, – šypsojosi ir šią santuoką įregistravusi L.Tatarūnaitė.
Ši santuoka garsiai dainininkei trečia. Su kaliniu savo likimą jį susieja antrą kartą. Santuokos registracijos dieną Pravieniškėse I.Jurgelevičiūtė atrodė labai laiminga. „Bet juk ji – artistė, moka laimę suvaidinti, gerą nuotaiką pakurstyti. O kaip ten iš tiesų yra, vienas Dievas težino. R.Lavinskas – simpatiškas vyriškis, sakyčiau, net gražus, labai iškalbus“, – kalbėjo L.Tatarūnaitė.
Žmonės kalba, kad jis su dainininke susipažino telefono žinutėmis. R.Lavinskas garsėja kaip aistringas mėgėjas jas rašyti manekenėms ir artistėms, rašo „Lietuvos rytas“.
Buvo ir tokių nuotakų, kurios po pirmosios kartu su kaliniu vyru praleistos nakties šaukėsi pagalbos ir prašė skyrybų.Pataisos namuose neskamba Mendelssohno vestuvinis maršas, o šiaip procedūra niekuo nesiskiria nuo santuokos registravimo laisvėje – žiedai, gėlės, bučiniai. Santuokos ceremonija trunka dešimt minučių. Jaunieji pasirašo, pasikeičia žiedais, pasibučiuoja, jiems įteikiamas santuokos liudijimas. Po to vyras su žmona, dažnai tempdami didžiulius krepšius, iškeliauja į pasimatymų kambarį.
Pasitaikė atvejų, kai laisvėje gyvenančios jaunosios savo išrinktojo ne tik nebuvo mačiusios, bet ir nežinojo jo vardo. Buvo ir tokių nuotakų, kurios po pirmosios kartu su kaliniu vyru praleistos nakties šaukėsi pagalbos ir prašė skyrybų.
„Reikia turėti lakią fantaziją, kad įsivaizduotum, kas vyko per tą ilgalaikio pasimatymo medaus naktį. O išsituokti labai paprasta. Parašai teismui prašymą, nurodai kokius nors motyvus, atvažiuoja advokatas ir sutvarko reikalą“, – aiškino L.Tatarūnaitė.
Per metus nuteistajam priklauso keturi pasimatymai. Kas tris mėnesius dar galima papildomai prašyti susitikimo socialiniams ryšiams palaikyti. Jei kalinys nepažeidinėja tvarkos, jis gali gauti dar papildomą pasimatymą kaip paskatinimą.
„Per didžiąsias metų šventes susidaro eilė. Visi nori pasimatymų. Todėl kalinys turi parašyti prašymą iš anksto, prieš mėnesį. Pas mus yra tik penkiolika pasimatymo kambarių. Per šventes ne visi telpa. Neseniai I.Jurgelevičiūtė ir vėl buvo pas savo vyrą. Norėdamas gauti ilgalaikių pasimatymų už sunkų nusikaltimą kalintis vyriškis dabar stengiasi elgtis ypač gerai“, – patikino A.Drazdys.
Kas verčia moteris ir merginas susieti savo likimą su nusikaltėliais, kai laisvėje pilna vienišių?Kaliniai savo graudžiais laiškais moka susukti galvą.
L.Tatarūnaitė skaitė kelis tokius laiškus. „Moka ašarą išspausti, lyg muilo operą žiūrėtum. O kokios jautrios iliustracijos! Burkuojantys balandžiai, gėlių puokštės, susipynusios širdys. Gavusi tokį laišką ir aš, ko gero, patikėčiau meile, – kalbėjo santuokų specialistė. – Tačiau tuose laiškuose tik vardai pakeisti, o turinys nupiltas nuo šablono, suraityto įgudusio rašytojo ranka. Tik merginos apie tai nežino“.
